KT trečiadienį paskelbė išaiškinimą dėl nemokamos medicinos pagalbos.
Teismo teigimu, gyvybiškai būtinos – reikalingos žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti – medicinos paslaugos turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto. Kita pagalba nemokamai teikiama, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.
Teismo teigimu, gyvybiškai būtinos – reikalingos žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti – medicinos paslaugos turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto
„Didesnę negu gyvybiškai būtiną nemokamos medicinos pagalbos piliečiams apimtį įstatymų leidėjas gali nustatyti, tik jeigu tai atitinka valstybės finansines galimybes, t. y. jeigu valstybės biudžetui neužkraunama šių galimybių neatitinkanti našta, dėl kurios valstybė negalėtų įgyvendinti kitų savo funkcijų arba jai taptų daug sunkiau jas vykdyti“, – teigiama KT išaiškinime.
Teismas pabrėžė, kad valstybės biudžeto lėšos turi būti skiriamos valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose piliečiams teikiamoms nemokamos gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti, nuolatiniam šiai pagalbai teikti reikalingo šių įstaigų tinklo veikimui užtikrinti. Tačiau jeigu ši pagalba dėl tam tikrų aplinkybių negali būti laiku ir kokybiškai suteikta valstybinėse gydymo įstaigose ir dėl to yra teikiama kitose sveikatos priežiūros įstaigose, jų patiriamos šios pagalbos teikimo išlaidos taip pat turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Pasak KT, Konstitucijoje nėra nustatyta, koks turėtų būti privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydis ir nuo kokių būtent pajamų jis turėtų būti apskaičiuojamas. Tai nustatyti esanti įstatymų leidėjo diskrecija.
Pakankamas kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas turi būti užtikrintas ir tuo atveju, kai asmuo nepageidauja prisidėti prie jam teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos apmokėjimo
Kita vertus, nustačius skirtingą šio draudimo įmokų dydį, nuo jo negali priklausyti asmeniui suteikiamų iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtis.
KT teigimu, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti, kad už tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus nemokamą medicinos pagalbą piliečiams, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis) atsiskaitoma iš privačių finansavimo šaltinių: savanoriškojo sveikatos draudimo fondų lėšų, tiesioginiais pačių asmenų mokėjimais ir kt.
„Įstatymu gali būti nustatyta ir tokia sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo tvarka (būdas), kai tam tikrais atvejais paciento pasirinkimu (pageidavimu) iš privačių finansavimo šaltinių galėtų būti apmokama tam tikra sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, dalis. Tačiau pakankamas kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas turi būti užtikrintas ir tuo atveju, kai asmuo nepageidauja prisidėti prie jam teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos apmokėjimo“, – pareiškė KT.
Į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti praėjusiais metais paskelbtą nutarimą, kreipėsi sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.
Ministras prašė išaiškinti nuostatas dėl Konstitucijoje įtvirtintos valstybės pareigos rūpintis žmonių sveikata, užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, nemokamos medicinos pagalbos piliečiams sampratą.
