Kovo pabaigoje Nacionalinio kraujo centro (NKC) Klaipėdos filiale kraujo davusiai moteriai rugpjūtį buvo diagnozuotas ŽIV.
Susirūpinta, ar iš jos paimtas ir vėliau šalies gydymo įstaigoms patiektas kraujas nebuvo užkrėstas šiuo virusu.
Atlikus pakartotinius tyrimus esą nebuvo nustatyta, kad ligoninėms paskirstytas moters kraujas buvo užkrėstas. Tačiau laikotarpis nuo tada, kai donorė davė kraujo, iki dienos, kai jai buvo diagnozuotas ŽIV, yra trumpas. Todėl gali būti, kad virusas jos organizme jau tūnojo, tačiau jo nebuvo įmanoma aptikti dėl latentinio periodo (nuo infekcijos patekimo į organizmą iki simptomų atsiradimo). Dėl to išlieka tikimybė, kad ir pacientams galėjo būti perpilta užkrėsto kraujo.
Apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atliekamą tyrimą LŽ papasakojo vieno kraujo donorystės centro darbuotojas. Anot jo, duodama kraują moteris esą nežinojo, kad yra užsikrėtusi šiuo virusu, to nenustatė ir kraujo centro ekspertai.
Tačiau, anot LŽ šaltinio, realu, kad duodama kraują donorė jau buvo užsikrėtusi ŽIV. Jo nuomone, kraują tyrę ekspertai galėjo pernelyg atlaidžiai pažiūrėti į nustatytą ribą kiek viršijančius tam tikrus kraujo rodiklius.
„Atliekant tyrimą laboratorijoje, yra skalė nuo 1 iki 10, ji rodo, kiek kraujyje yra antigenų. Pavyzdžiui, jų norma gali būti 2, o kraujyje nustatoma 5. Tokiu atveju gali būti, kad žmogus yra tiesiog peršalęs. Toks asmuo nėra nušalinamas nuo donorystės. Tiesiog tąkart paimtas jo kraujas nėra išduodamas ligoninėms, o žmogus po poros mėnesių pakartotinai kviečiamas atlikti tyrimo“, – aiškino LŽ šaltinis.
Donorės kraujas galėjo būti perduotas kelioms šalies ligoninėms.
ŽIV užsikrėtusi kraujo donorė buvo gana aktyvi. Sveikatos apsaugos viceministro Audriaus Klišonio teigimu, pernai ji kraujo davė tris kartus, šiemet – vieną. Būtent dėl pastarąjį kartą kovo 29 dieną duoto kraujo SAM pradėjo tyrimą.
A.Klišonis neatskleidė, keliems pacientams buvo perpiltas abejonių sukėlęs kraujas ir kokioms ligoninėms jis buvo pateiktas.
Papildyta 12:50: NKC tvirtina, kad tiekiamas kraujas yra saugus ir kokybiškas.
Nacionalinis kraujo centras informuoja, kad visi NKC ir jo filialuose Klaipėdoje ir Panevėžyje iš donorų kraujo pagaminti kraujo komponentai yra kokybiški ir saugūs.
NKC praneša, kad donorų kraujas tiriamas šiuo metu pasaulyje pažangiausiu metodu – nukleino rūgščių tyrimu. Naudojama itin jautri nukleino rūgščių tyrimo metodika - ŽIV-1 viruso lango periodas – vos 6 dienos. „Lango periodu“ vadinamas laikotarpis nuo viruso patekimo į organizmą iki imuninės sistemos atsako, kai organizme pradeda gamintis antikūnai.
Gavus informacijos, kad paskutinį kartą 2012 metų kovo mėnesį atlygintinai kraują davęs donoras galimai yra užsikrėtęs ŽIV, buvo atlikti pakartotiniai keturių paskutinių šio donoro donacijų tyrimai. Iš NKC išsaugotų šio donoro kraujo bandinių pakartotinai buvo atlikti nukleino rūgščių tyrimai dėl ŽIV -1, hepatito B ir hepatito C virusų individualiame mėginyje. Pakartotinų tyrimų rezultatai buvo neigiami, kaip ir pirminiai rezultatai. „Todėl galima drąsiai teigti, jog šis donoras užsikrėtė vėliau, nei davė kraujo VšĮ Nacionaliniame kraujo centre“, - rašoma pranešime spaudai.
Iš šio donoro kraujo pagaminti kraujo komponentai, kurie nebuvo išduoti į gydymo įstaigas, LR teisės aktų nustatyta tvarka - nurašyti ir sunaikinti.
Pasak NKC direktoriaus Vytenio Kalibato, centras nuo pat jo įkūrimo pradžios deda maksimalias pastangas skatinti neatlygintiną kraujo donorystę. Pasak jo, tik tuomet, kai įgyvendinamos dvi pagrindinės sąlygos – neatlygintina kraujo donorystė ir atliekami pažangiausi kraujo tyrimo metodai – galima užtikrinti maksimalų kraujo ir jo komponentų saugumą.
