Ūkininkai Brazilijoje ginčus dėl žemės dažniau pradeda tada, kai yra labai drėgna arba itin sausa. Amerikiečiai dažniau naudoja automobilių garso signalus, kai lauke tvyro karštis. Kai yra ypač karšta arba sausa, didesnė tikimybė, kad atogrąžų valstybėse prasidės pilietiniai karai. Šie įvykiai atrodo atsitiktiniai, tačiau mokslininkai išaiškino, kad iš tikrųjų jie susiję, rašo „The Atlantic“.
 |
| „The Atlantic“ iliustr./Klimato kaitos ir smurto koreliacija |
Prinstono universiteto ir Kalifornijos universiteto Berklyje bendro tyrimo rezultatai atskleidė, kad vykstant reikšmingiems klimato pokyčiams, visuomenėse daugėja smurto atvejų – pradedant muštynių skaičiumi ir baigiant karais. Kaip pažymi „The Atlantic“ žurnalistė Olga Khazan, toks tyrimas ne tik leidžia geriau paaiškinti istorinius konfliktus, tačiau ir yra įspėjimas ateičiai – prognozuojama, kad per artimiausius kelis dešimtmečius pasaulyje vidutinė oro temperatūra pakils 2 laipsniais. Mokslininkai perspėja, kad itin rimtas klimato kaitos šalutinis poveikis gali būti dažnėjantys kraujo praliejimai visoje planetoje.
Dviejų universitetų tyrėjai išnagrinėjo šešiasdešimties tyrimų duomenis – dalis tų tyrimų buvo net apie įvykius, nutikusius 10 000 metų prieš mūsų erą. Jie nustatė, kad kai temperatūra nuo vidurkio nukrypsta per vieną standartinį nuokrypį (pavyzdžiui, vidutinė mėnesio temperatūra JAV valstijoje tą mėnesį padidėja maždaug 2,7 laipsnio pagal Celsijų), konfliktai tarp asmenų padažnėja keturiais procentais, o konfliktai tarp grupių – keturiolika procentų.
Jeigu kas nors ieško sau armijos, su kurios pagalba būtų galima nuversti valdžią, žymiai lengviau tą padaryti, kai pilna piktų darbininkų, neturinčių kur išlieti savo energiją, ir dar turinčių šakių.
Meta-tyrimas apėmė beveik visus pasaulio regionus, buvo nagrinėjami tiek temperatūros padidėjimo, tiek atvėsimo atvejai. Netgi majų civilizacijos žlugimas arba drastiški valdančiųjų dinastijų pokyčiai senovės Kinijoje įvyko po sausrų arba ekstremalių klimato pokyčių, o per Mažąjį ledynmetį, kuris prasidėjo maždaug 1550 metais, Europos valstybės žymiai dažniau kariavo viena su kita.
Vienas iš tyrimo autorių – profesorius Solomonas Hsiangas – „The Atlantic“ sakė, kad nors jiems pavyko atsekti dėsningumus, jie negali paaiškinti, kodėl klimato pokyčiai verčia elgtis agresyviau. Be to, jis pabrėžia, kad tyrimo rezultatai jokiu būdu nerodo, kad ekstremalūs orai yra vienintelė arba pagrindinė smurto priežastis.
„Mes dabar esame toje stadijoje, kurioje buvo medicinos tyrėjai ketvirtajame dešimtmetyje, – aiškino mokslininkas. – Buvo žinoma, kad rūkymas yra aiški plaučių vėžio priežastis, tačiau tik po kelių dešimtmečių buvo suprasta, kaip tai susiję.“
Tačiau Prinstone ir Kalifornijoje esančių universitetų mokslininkai pateikia kelias teorijas, kurios paaiškintų sąsajas tarp klimato ir agresijos.
Klimato pokyčiai skatina migraciją, o daug žmonių vienu metu keičiant gyvenamąją vietą atsiranda konkurencija dėl išteklių ir žemės. Be to, keičiantis žmonių kiekiui vienoje vietoje, gali pasikeisti ir sąlygos joje, tad gyventojams gali tekti ne tik fiziškai kovoti dėl geresnių sąlygų, tačiau tokie pokyčiai sukuria ir psichologinę konfrontaciją – ekstremalūs orai ankstesniuose amžiuose galėjo būti laikomi kaip atvykėlių atnešta nelaimė.
 |
| 123rf nuotr./Piktas vairuotojas |
Pokyčiai gamtoje taip pat gali būti sumažėjusio produktyvumo priežastis. Būtent taip aiškinamos pilietinių karų atogrąžų valstybėse priežastys. Sausros metu sumažėja ūkio darbų, todėl šalyje atsiranda daugiau bedarbių. Tad jeigu kas nors ieško sau armijos, su kurios pagalba būtų galima nuversti valdžią, žymiai lengviau tą padaryti, kai pilna piktų darbininkų, neturinčių kur išlieti savo energiją, ir dar turinčių šakių.
Kiti tyrimai yra parodę, kad per pastaruosius penkiasdešimt metų visame pasaulyje sumažėjo ginkluotų konfliktų, nors ir vidutinė temperatūra nuolat kilo. S.Hsiangas pabrėžia, kad jo ir bendraautorių tyrime nagrinėjama, kas būtų buvę, jeigu nebūtų vykusi klimato kaita. Pasak jo, jeigu pasaulis šiuo metu nešiltų, konfliktų skaičius būtų sumažėjęs dar labiau ir greičiau.
Taigi, ką pasako šis tyrimas? „The Atlantic“ pažymi, kad tai – vienas iš vos keleto tyrimų, kuris aiškinasi, kaip besikeičiantis klimatas paveiks ne tik aplinką, tačiau ir pačią visuomenę. Dar daugiau – tyrimo rezultatai verčia apsvarstyti, kiek mes norime įdėti jėgų ir išteklių mėginant sušvelninti klimato kaitą. Jeigu prie jau ir taip grėsmingų atšilimo pasekmių pridėtume ir „mažiau taikos“, tai galėtų reikšmingai padidinti pasaulio ryžtą stabdyti klimato kaitą.
