Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Erikas Mačiūnas tvirtina, kad šis atvejis buvo labai gera proga pasižiūrėti, kaip Lietuvos medikai pasiruošę reaguoti į Ebolos grėsmę.
„Kaune buvo toks atvejis, įtartas Ebolos virusu karščiuojantis asmuo, tad buvo panaudotos visos priemonės, pradedant greitąja medicinos pagalba, ir buvo asmuo nuvežtas į infekcinę ligoninę ir paguldytas į specialią palatą. Ačiū Dievui, kad tai nepasitvirtino, visiškai nepasitvirtino ir tai galima vertinti kaip gerai įvykusius mokymus“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė jis.
Kaune buvo toks atvejis, įtartas Ebolos virusu karščiuojantis asmuo, tad buvo panaudotos visos būtinos priemonės.
E.Mačiūno teigimu, studentas išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir pasiskundė karščiavimu. Pakilusi temperatūra yra pagrindinis simptomas tiek susirgus gripu, tiek hemoragine karštlige. Todėl dabar medikams rekomenduojama visų į juos besikreipiančių ligonių pirmiausia pasiteirauti, ar jų pacientai nesilankė Afrikoje ir neturėjo kontaktų su žmonėmis iš keturių šalių, kuriose kilusi epidemija.
„Šiuo atveju jo to buvo paklausta. Asmuo pasakė, kad buvo Tunise. Tai irgi Afrikos šalis, todėl įtarimas buvo stipresnis ir buvo atlikti tie veiksmai, kurie turėjo būti atlikti, nors šalis ir ne ta“, – aiškino viceministras.
Šiuo metu vaikinas yra visiškai pasveikęs.
Pasiruošusi tinkamai
Viceministro teigimu, dėl Ebolos viruso Lietuva nesiėmė kokių nors kitų ypatingų veiksmų, nes ir iki šiol buvo tinkamai pasiruošusi kovoti su mirtinais virusais – cholera, maru ar juodlige.
Medikai yra įspėti imtis atitinkamų saugumo priemonių, teirautis pacientų, ar jie nesilankė Vakarų Afrikoje, izoliuoti įtartinus pacientus nuo kitų, patiems laikytis visų higienos principų.
Vakarų Afrikoje nesavanoriauja ir nedirba nė vienas Lietuvos medikas.
Tačiau pirmiausia viceministras ragina pačius piliečius nevykti į šalis, kuriose siaučia epidemija. Kiek lietuvių šiuo metu gali ten būti niekas iš valstybės institucijų neskaičiuoja, nes demokratinės šalies piliečiai yra laisvi keliauti kur panorėję. Žinoma tik tiek, kad Vakarų Afrikoje nesavanoriauja ir nedirba nė vienas Lietuvos medikas.
Geriau persūdyti?
Savo ruožtu informaciją apie pasiruošimą kovai su Ebolos virusu trečiadienį išklausiusio Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė mano, kad kovai su Ebolos virusu galima pasirengti dar geriau.
„Ministerija, teisybės dėlei reikia pasakyti, yra parengusi planus, bet tai yra padaryta tik tiek, kiek leidžia jos kompetencija. Pasaulio sveikatos organizacija tuo tarpu atkreipia dėmesį, kad tai turi būti visų reikalas. Todėl, mano nuomone, trūkstama grandis yra bendradarbiavimas su Vidaus reikalų ministerija ir Vyriausybėje esančiu Ekstremalių situacijų centru“, – teigė ji.
D.Mikutienė pabrėžia, kad ruošiantis kovai su tokiu pavojingu virusu geriau „persūdyti“ negu pasiruošti nepakankamai.
Ebolos hemoraginės karštligės protrūkis registruojamas Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje, įvežtinis atvejis registruotas Nigerijoje. Ebola hemoraginė karštligė – tai labai sunki, dažnai mirtina žmonių, laukinių gyvūnų liga, kurią sukelia Ebola virusas.
