Remiantis EUROSTAT duomenimis, Lietuvoje standartizuotas ligotumas cukriniu diabetu 2012 metais buvo didesnis už Europos Sąjungos vidurkį (65,1 atv./1000 gyv.) ir sudarė 78,3 atv./1000 gyv. Tuo tarpu standartizuotas mirtingumas dėl šios ligos 2010 metais (6,2 atv./100 000 gyv.) buvo beveik du kartus mažesnis nei 27 Europos Sąjungos šalių vidurkis (12 atv./100 000 gyv.). Tik nedidelė dalis ligonių miršta nuo cukrinio diabeto, – dažniausiai mirštama nuo jo komplikacijų: tarptautinės diabeto federacijos duomenimis apie 50 proc. sergančiųjų cukriniu diabetu mirties priežastimi buvo širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, 10–20 proc. – inkstų nepakankamumas.
Tik nedidelė dalis ligonių miršta nuo cukrinio diabeto, – dažniausiai mirštama nuo jo komplikacijų.
Pastaruosius vienuolika metų Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, daugėja žmonių sergančių cukriniu diabetu. Mažiausias ligotumas buvo 2001 metais – 10,96 atv./1000 gyv., o didžiausias – pernai 30,81 atv./1000 gyventojų. Lyginant standartizuotus ligotumo rodiklius tarp įvairių Lietuvos savivaldybių nustatyta, kad didžiausias ligotumas cukriniu diabetu 2012 metais buvo Birštone (41,25 atv./1000 gyv.), o mažiausias – Šilalės rajone – 16,24 atv./1000 gyv. Tuo tarpu didžiausias standartizuotas sergamumas šia liga (naujų atvejų skaičius) nustatytas Telšių rajone – 52,46 atv./10 000 gyv., mažiausias Alytaus rajone – 8,74 atv./10 000 gyv. Visos Lietuvos sergamumas tais metais buvo 31,94 atv./10 000 gyventojų.
Dažniau sergama antrojo tipo, – nuo insulino nepriklausomu cukriniu diabetu (29,06 atv./1000 gyv.) nei pirmojo tipo, – nuo insulino priklausomu diabetu (2,47 atv./1000 gyv. 2012 m.). Pirmojo tipo cukrinis diabetas išsivysto vaikystėje, o suaugęs žmogus dažniausiai suserga antrojo tipo cukriniu diabetu. Tai susiję su atsiradusiu antsvoriu, žalingais įpročiais bei fizinio aktyvumo stoka. Cukrinis diabetas dažniau registruojamas moterims bei miesto gyventojams. Higienos instituto duomenimis didžiausias ligotumas cukriniu diabetu 2012 m. buvo tarp 75–79 metų žmonių (98,48 atv./1000 gyv.).
Ne mažiau svarbi yra dar viena šios ligos rūšis – gestacinis diabetas. Tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, kuris išsivysto nėštumo metu ir gali paveikti vaisiaus raidą. Higienos Instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis per 2001–2011 metus gimdyvių, kurioms nėštumo metu buvo nustatytas gestacinis diabetas, padaugėjo daugiau kaip keturis kartus – nuo 3,88 atv./1000 gimdyvių (2001 m.) iki 16,31 atv./1000 gimdyvių (2011 m.).
Suaugę žmonės galėtų išvengti antrojo tipo cukrinio diabeto kontroliuodami kūno svorį, reguliariai, mažiausiai 30 min. per dieną sportuodami, sveikai maitindamiesi, – būtina per dieną suvalgyti 3–5 porcijas vaisių ir daržovių, vartoti mažiau cukraus, atsisakyti žalingų įpročių.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis sergančiųjų cukriniu diabetu daugėja daugelyje šalių. Prognozuojama, kad 2030 metais cukriniu diabetu sirgs apie 550 mln. žmonių. Susirgęs žmogus gali gyventi kelerius metus nejausdamas aiškių simptomų. Tačiau per didelis gliukozės kiekis kenkia organizmui, ilgainiui išsivysto įvairios komplikacijos.
