R.Calnaris ryšys su Lietuva – labai artimas. Jos tėvas Povilas Čalnaris kilęs iš Pakruojo rajono, Vaigailių kaimo. 1944-aisiais, rusams triuškinant vokiečių kariuomenę ir veržiantis į Vakarus, tuomet dvidešimtmetis P.Čalnaris, spausdamas po pažastimi pistoletą, Šventojoje sėdo į žvejų laivą ir išplaukė į Švediją. Manė grįšiąs, kai pasibaigs karas, bet gyvenimas pasisuko kitaip.
P.Čalnaris įgijo dantų techniko specialybę, įsikūrė Švedijos Vesteroso mieste, vedė švedę, susilaukė dviejų dukrų. Viena jų – Regina – dabar į Lietuvą užsuka vis dažniau – kartu su savo kolege bei bičiule Ann-Mari skaito paskaitas Vilniaus vaikų darželiuose ir ugdymo įstaigose apie dantų priežiūrą. Šį projektą vykdo Švedijos-Lietuvos draugija Vesteroso mieste, o jį remia Švedijos tarptautinio bendradarbiavimo plėtros agentūra SIDA.
Įpročių ir mąstymo keitimas
„Vaikų tėvams mūsų paskaitos iš pirmo žvilgsnio atrodo nuobodžios. Bet besiklausant jų akys iš nuostabos vis didėja, didėja, – juokėsi R.Calnaris. – Mūsų tikslas – kad būtų sveiki ne tik dantys, bet ir visas kūnas. O tai glaudžiai susiję su elgesio psichologija, įpročių, mąstymo keitimu.“
Švedų odontologių paskaitų esmė – papasakoti ir parodyti, kaip viskas paprasta ir kaip tarpusavyje siejasi. Pasitelkdamos vaizdinę medžiagą, moterys stengiasi atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus: kodėl genda dantys, kaip tai susiję su mūsų vartojamais maisto produktais ir mitybos įpročiais, kokia fluoro reikšmė burnos higienai, kaip vaikai turėtų valyti dantis.
Beje, Švedijoje rekomenduojama, kad suaugęs žmogus padėtų vaikui valytis dantis kol jam sueis dešimt metų, mat dantų šepetėlį laikančių vaiko pirštukų motorika iki tokio amžiaus dar nebūna pakankamai išsivysčiusi. Išsivalius dantis dvi valandas reikėtų negerti ir nevalgyti, kad dantų pastoje esantis fluoras turėtų teigiamą poveikį ir stiprintų emalį.
„Šeštadieninių saldainių“ fenomenas
Vis dėlto daugiausia dėmesio švedų odontologės skiria ne dantų valymui, o mitybos įpročiams, tiksliau – cukraus vartojimui, mat dantų emaliui labiausiai kenkia būtent jis.
Švedijoje ir kitose Šiaurės šalyse jau du dešimtmečius gyvuoja nerašyta taisyklė, kurią puikiai žino ir tėvai, ir vaikai: saldainiai – tik šeštadienį. Tądien jų gali valgyti kiek telpa. „Šeštadieninių saldainių“ fenomenui apibūdinti švedai net turi specialų terminą, kuris yra įtrauktas į žodyną.
„Pedagoginiu požiūriu tai labai gera taisyklė, nes vaikas žino – gali klykti, draskytis, bet vis tiek juk šiandien ne šeštadienis, – šyptelėjo R.Calnaris. – Saldumynų pomėgis yra įprotis. Kuo daugiau jų valgome, tuo daugiau norime. Kai cukraus kiekis kraujyje staiga padidėja, mus užplūsta energija. Bet ji greitai ir išsenka. Žmogus tada jaučiasi dar labiau pavargęs, jam vėl norisi saldumynų.
„Šeštadieninių saldainių“ fenomenui apibūdinti švedai net turi specialų terminą, kuris yra įtrauktas į žodyną.
Kiek kitaip veikia produktai, kuriuos aš vadinu „lėtaisiais“: tamsi duona, sūris, kiaušiniai, mėsa, natūralus jogurtas, kefyras, daržovės. Nors nuo tokio maisto cukraus kiekis kraujyje taip pat padidėja, bet ne taip smarkiai, kaip nuo saldumynų. Ne taip greitai tas cukraus kiekis ir sumažėja – žmogus ilgiau išlieka aktyvus.“
Vaisiai – sveika, bet...
Dar vienas didelis dantų priešas – dažnas užkandžiavimas.
„Nesvarbu vienu metu suvalgomo maisto kiekis, svarbu, kaip dažnai tavo burnoje kas nors yra, – įspėjo R.Calnaris. – Maistas veikia burnos rūgštingumą (pH). Neutralios aplinkos pH yra 7. Po valgio pH burnoje sumažėja – bakterijos, esančios ant dantų apnašų, sureagavusios su maistu, išskiria rūgštis, kurios ardo emalį (kuo rūgštingumas didesnis, tuo pH mažesnis). Kol pH natūraliai atsistato, praeina nuo pusvalandžio iki valandos. O jeigu jūs nuolat užkandžiaujate, dantų emalis yra nuolat veikiamas rūgščių, vadinasi, jis nuolat ardomas.“
Anot švedų odontologių, vieninteliai produktai, kurie neturi rūgštinio poveikio, yra vanduo, pienas, kava ir arbata be cukraus. Didelį rūgštinį poveikį turi apelsinų sultys, kokakola, limonadas, obuoliai, vynuogės.
„Vaisiai – sveika, bet jeigu jie bus valgomi dešimt kartų per dieną, nedarant pertraukų, dantys tikrai suges“, – vaikams ir jų tėvams per paskaitas aiškina R.Calnaris.
Švedijoje vaikų dantys gydomi nemokamai
Socialinės gerovės šalimi vadinamoje Švedijoje dantų priežiūrai skiriamas ypatingas dėmesys. Vaikas odontologo kabinete pirmą kartą turi apsilankyti, kai jam sueina treji metai. Priklausomai nuo dantų būklės, vėliau jie tikrinami kas metus ar dar dažniau. Dantų gydymas pacientui iki 19 metų yra nemokamas.
Suaugusieji už dantų gydymą turi susimokėti, tačiau jie raginami pas odontologą profilaktiniam patikrinimui apsilankyti bent kartą per metus. Užsirašyti į eilę nereikia – gydytojas pats išsiunčia savo pacientams kvietimus.
„Jeigu paskirtu laiku nepasirodai, nieko neatsitiks, – pasakojo odontologė A.M.Fahlgren. – Bet skatiname pacientus žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą. Gal dabar pavyks sutaupyti vieną kitą kroną, bet dantų ėduonis plis ir ateityje reikės sudėtingesnio gydymo. Tai atitinkamai brangiau ir kainuos.“
