Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 6d. 19:00

Liga, kuria susirgti didesnė tikimybė nei COVID-19: po diagnozės 10 metų išgyvena tik ketvirtadalis

Vyras ligoninėje
123RF.com nuotr. / Vyras ligoninėje

Gegužės pradžioje kasmet minima širdies nepakankamumo savaitė šiemet yra kitokia: jokių masinių renginių, atkreipiančių visuomenės dėmesį į šią ypatingą ir sudėtingą ligą, nevyksta. Tačiau žinoti apie ją būtina visiems, nes tai trečioji pagal paplitimą liga ir paskutinė epidemija tampančių širdies ir kraujagyslių ligų stadija, per penkerius metus nusinešanti kas antrą ja sergančio žmogaus gyvybę.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2018 m. lėtinis širdies nepakankamumas buvo diagnozuotas apie 90 tūkst. šalies gyventojų. Tačiau minėta statistika apima tik vieną iš ligos kodų, kuriais ji žymima. Pridėjus hipertenzinės širdies ligos su širdies nepakankamumu atvejus, atvejų skaičius priartėja prie 130 tūkst.

Širdies nepakankamumas gyvenimo eigoje išsivystys vienam iš penkių žmonių, kuriems šiandien yra 40 metų. Išgyvenamumo statistika žiauri: kas antras žmogus, praėjus 5 metams po širdies nepakankamumo nustatymo, miršta, o 10 metų išgyvena tik ketvirtadalis.

Viruso bijo labiau nei mirties nuo savo ligos

Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė dėl širdies nepakankamumo, kurio priežastis taip ir liko nežinoma, šiuo metu gyvena su dirbtine širdimi ir viltingai laukia jai tinkančios donoro širdies. Todėl šiuo laikotarpiu moteris itin pažeidžiama.

Širdies nepakankamumas gyvenimo eigoje išsivystys vienam iš penkių žmonių, kuriems šiandien yra 40 metų.

„Man asmeniškai dėl karantino pernelyg niekas nepasikeitė. Mano sveikata gera. Taip sutapo, kad reikiamus tyrimus ir vaistus aš gavau dar prieš karantiną – pas gydytoją lankiausi vasario pabaigoje. Tiesa, iš namų dabar išeinu tik esant būtinybei, kadangi mano imuninė sistema silpnesnė nei sveikų žmonių ir turiu saugotis.

Anksčiau laiką leisdavau aktyviau, susitikdavau su draugais. Kita vertus, visi šie suvaržymai man neatrodo labai drastiški, kadangi gyvenimo tempą sulėtinau dar prieš keletą metų, kai išgirdau diagnozę. Nuo tol daug laiko praleisdavau namie, skaitydavau, sportuodavau, kiek galėdavau. Visa tai sėkmingai galiu daryti ir dabar“, – atviravo pašnekovė.

Tačiau, pasak jos, taip sėkmingai aplinkybės klostosi ne visiems. Iš pačių medikų ji girdėjusi, kad šie nerimauja dėl savo pacientų, kurie taip bijo užsikrėsti koronavirusu, kad iš baimės vykti į ligoninę ligos paūmėjimo simptomus – skausmus, dusulį – kenčia namuose. Jie bijo ne tik skambinti gydytojui, bet ir kviesti greitąją pagalbą, kai jau būtina.

„Visi planiniai tyrimai buvo sustabdyti. Tai reiškia, kad žmonės, kurių būklė nebuvo patenkinama ir jiems buvo paskirti tyrimai gydymo korekcijai, dabar, kol tęsiasi karantinas, turi išgyventi namie, geriausiu atveju pasitardami su medikais.

Todėl pajutus ligos paūmėjimo ar tam tikrus naujus simptomus, būtina susisiekti su savo šeimos gydytoju telefonu. Matydamas būtinybę, jis gali paskirti kraujo tyrimą, kurį ir dabar galima atlikti tam tikrose laboratorijose. Pagalba yra, gydytojai nenustojo dirbti, tik reikia su jais kontaktuoti. Būtina nebijoti skambinti ir ieškoti pagalbos.

Gyvenimo tempą sulėtinau dar prieš keletą metų, kai išgirdau diagnozę.

Taip pat būtina laikytis gydytojų rekomendacijų. Žinau atvejų, kai žmonės savavališkai negeria jiems paskirtų vaistų arba keičia jų dozę, nes jaučiasi geriau ir mano galį patys kontroliuoti savo ligą. Tai klaidingas požiūris“, – teigė A.Štaraitė.

Gerdos Baltrūnaitės nuotr./Aistė Štaraitė
Gerdos Baltrūnaitės nuotr./Aistė Štaraitė

Karantinas parodė naujas galimybes

Tačiau, pasak jos, karantinas turėjo ir teigiamų pasekmių – jis paskatino ieškoti naujų gydytojo ir paciento bendravimo formų. Šiuo metu svarstoma apie galimybę ir po karantino teikti virtualias kardiologų konsultacijas. Tuomet pacientams į gydymo įstaigą reikėtų atvykti tik reguliariems tyrimams, kurie atliekami kas 3 ar 6 mėnesius, tačiau virtuali konsultacija ne tik labai palengvintų ligos kontrolę, bet ir suteiktų pacientams patogumo.

„Paprastai atvykus gyvai tokiai konsultacijai sugaištama visą dieną. Tai vargina, o juk daug pacientų atvažiuoja iš kitų miestų ir vakare turi grįžti į namus. Todėl tokios virtualios konsultacijos labai padėtų, juolab kad pacientai būna įvairios būklės, taip pat ir pakankamai sunkios, ribojančios judėjimą ir įprastą gyvenimą, dalis žmonių tiesiog laukia širdies transplantacijos.

O kol kas pacientai, kurie jaučia ligos paūmėjimo simptomus, tiesiog turi nebijoti kreiptis pagalbos: juos tikrai priims, pakonsultuos, prireikus pakeis medikamentus. Kiekvienas paūmėjimas yra rizikingas, jis gali gerokai pabloginti gyvenimo kokybę, žmogus ilgam laikui atsidurs ligoninėje. Nereikia laukti tiek, kai jau pasidaro labai blogai“, – ragino pacientų atstovė.

Šiuo metu svarstoma apie galimybę ir po karantino teikti virtualias kardiologų konsultacijas.

Pirmieji širdies nepakankamumo simptomai

Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės prof. Jelenos Čelutkienės, širdies nepakankamumą reikėtų suprasti kaip širdies silpnumą, dėl kurio sutrinka kraujotakos sistemos funkcija. Pirmiausiai jis pasireiškia fizinio krūvio netoleravimu, t. y. žmogus nebegali taip lengvai atlikti to, ką galėdavo anksčiau, pavyzdžiui, dirbti ūkio darbus, kopti į kalną, lipti laiptais, kadangi atsiranda dusulys.

Nors simptomas gana aiškus, deja, liga dažnai diagnozuojama pavėluotai, kadangi žmonės neatkreipia deramo dėmesio į tai, kad pradeda blogiau toleruoti fizinį krūvį. Ilgainiui jie negali atlikti net būtinųjų namų ūkio darbų ir apskritai džiaugtis gyvenimu, aktyviai leisti laisvalaikį, lankytis svečiuose.

„Kasmet ligoninėje dėl širdies nepakankamumo atsiduria per 30 tūkst. pacientų – jų būklė tampa tokia sunki, kad dėl dusulio jie praktiškai nebegali judėti, miegoti naktį, taigi jiems reikia rimtos medicininės pagalbos. O juk širdies nepakankamumas priskiriamas prie išvengiamų ligų.

Todėl šiuo metu svarbiausia sveikatos apsaugos sistemos užduotis ir yra sumažinti išvengiamos hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo paūmėjimo mastus. Tai tikrai įmanoma – Lietuvoje mes turime visas gydymo galimybes, kurios prieinamos pasaulyje. Tačiau mums labai trūksta širdies nepakankamumo kabinetų.

123RF.com nuotr./Elektrokardiograma
123RF.com nuotr./Elektrokardiograma

Nors pirmasis širdies nepakankamumo simptomas gana aiškus, deja, liga dažnai diagnozuojama pavėluotai.

Nors ši specializuota paslauga vykdoma nuo 2016 m., jos apimtys yra nepakankamos. Šios paslaugos esmė – pacientai, po širdies nepakankamumo paūmėjimo gydymo išrašyti iš ligoninės, nukreipiami specializuotai konsultacijai, kurią kartu vykdo du specialistai – širdies nepakankamumo gydytojas ir slaugytoja.

Iš viso pacientui priklauso keturios tokios konsultacijos per metus, kurių metu su juo labai intensyviai dirbama: ne tik koreguojamas medikamentinis gydymas, bet ir įvertinamos gretutinės ligos; pacientas mokomas gyventi su savo liga – pradedant mityba, baigiant vaistų vartojimu, kaip prie jų prisitaikyti, kaip įveikti šalutinį poveikį, taip pat jis supažindinamas, kaip turėtų palaikyti savo fizinį aktyvumą, teikiamos rekomendacijos dėl skiepų, kelionių ir pan.“, – pasakojo kardiologė.

Pacientų švietimas daro stebuklus

Patiems pacientams kontroliuoti savo ligą yra pernelyg sunku, trūksta reikalingų žinių, todėl medikų dėmesys jiems yra aukso vertės: tokios konsultacijos metu slaugytoja su pacientu praleidžia nuo 1 iki 2 valandų.

Širdies nepakankamumas pagal paplitimą yra trečioji lėtinė liga Lietuvoje po arterinės hipertenzijos ir išeminės širdies ligos.

„Ši paslauga įgalina pacientus sugrįžti prie savo profesinės veiklos, pomėgių, aktyviau leisti laisvalaikį, kadangi jų fizinė ir emocinė savijauta labai pagerėja, o tuo pačiu – ir gyvenimo kokybė bei trukmė.

Kol kas Lietuvoje tokią specializuotą konsultaciją gauna dar labai mažas pacientų procentas, todėl Lietuvos kardiologų draugija, bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), turi tikslą šias paslaugas kuo labiau išplėsti. Kaip tik neseniai su SAM aptarėme rodiklius, į kuriuos reikėtų orientuotis vertinant, kad ši paslauga veikia. Jie apima daugybę aspektų – pradedant mirtimis, hospitalizacijos mastais, baigiant pacientų subjektyviu savo gyvenimo kokybės vertinimu.

Tikimės, kad SAM ras papildomų lėšų investuoti į šių kabinetų plėtimo programą. Šiuo metu sergantieji širdies nepakankamumu neretai ilgai gydomi ligoninėje, o lovadienis ligoninėje valstybei kainuoja labai brangiai. Išmokę pacientus teisingai savimi rūpintis, teisingai vartoti vaistus, galime labai ilgam stabilizuoti jų būklę. Kai jie apsilanko tokiuose kabinetuose, be ligos paūmėjimo gyvena keletą metų“, – teigė J.Čelutkienė.

Asmeninio albumo nuotr./Jelena Čelutkienė
Asmeninio albumo nuotr./Jelena Čelutkienė

Liga nustatoma per vėlai

Tuo tarpu vaistų arsenalas širdies nepakankamumui gydyti vis plečiasi. Atsirado naujų vaistų, kurie labai pagerina ligos eigos prognozę ir kurie prieinami jau ir Lietuvoje. Šiuo metu laukiama naujų antidiabetinių vaistų, kurie veiksmingi gydant širdies nepakankamumą nepriklausomai nuo to, ar pacientas serga diabetu.

Tačiau vis dar trūksta galimybės atlikti biologinių žymenų tyrimą pirminės sveikatos priežiūros grandyje, kai šeimos gydytojui reikia nustatyti, dėl ko dūsta pacientas.

„Jeigu biologinių žymenų dėl širdies nepakankamumo tyrimas šeimos gydytojui (šalia kitų rutininių jo tyrimų) būtų prieinamas, liga būtų nustatoma gerokai anksčiau ir būtų galima išvengti situacijos, kai pacientas atsiduria ligoninėje, nes jam net nebuvo įtartas širdies nepakankamumas ir skirtas adekvatus gydymas.

Širdies nepakankamumas pagal paplitimą yra trečioji lėtinė liga Lietuvoje po arterinės hipertenzijos ir išeminės širdies ligos, todėl savalaikei šios patologijos diagnostikai reikėtų skirti daugiau dėmesio“, – įsitikinusi pašnekovė.

Vaistai, kurių buvo bijoma, kaip tik sumažina riziką, kad COVID-19 ligos eiga bus sunki.

Kaip pacientai gyvena šiandien

Pasak J.Čelutkienės, tik prasidėjus pandemijai, Lietuvos kardiologų draugija išleido rekomendacijas pacientams, kaip išgyventi šį sudėtingą laikotarpį.

„Viešoje erdvėje paplito žinutė, kad tam tikri vaistai, kurie yra vieni svarbiausių gydant širdies nepakankamumą, neva gali pabloginti koronavirusinės infekcijos eigą.

Visos pasaulio kardiologų draugijos teigia, kad jokių įrodymų tokioms spekuliacijoms nėra, atvirkščiai, jeigu pacientai nutrauktų šių vaistų vartojimą, jų būklė neišvengiamai pablogėtų. Be to, neseniai pasirodė publikacija, kurioje teigiama, kad vaistai, kurių buvo bijoma, kaip tik sumažina riziką, kad ligos eiga bus sunki. Taip pat lengvesne forma serga pacientai, vartojantys statinus.

Todėl mes raginame pacientus tvarkingai, reguliariai vartoti jiems paskirtus vaistus, juolab kad gydytojai gali juos išrašyti nuotoliniu būdu, taip pat teikiamos nuotolinės telefoninės konsultacijos. Kitą savaitę laukiame, kad palaipsniui bus sugrąžintos ir planinės konsultacijos. Pirmiausiai jas teiksime pacientams, kurių būklė blogėjanti, bet galiausiai tikimės grįžti prie įprasto režimo. Kuo daugiau bus reguliarių paslaugų, tuo rečiau pacientų būklė pablogės“, – aiškino medikė.

Iki šiol padidintos rizikos grupei priklausantiems žmonėms buvo griežtai rekomenduojama likti namuose. Tačiau atsitiktinių žmonių testavimo dėl koronaviruso rezultatai teikia vilčių – iš 3 tūkst. tirtų mėginių neužfiksuotas nė vienas užkrato atvejis. Jeigu ir toliau šis tyrimas rodys mažą infekcijos paplitimo lygį visuomenėje, pašnekovės manymu, karantino sąlygas šiems pacientams galima bus švelninti.

Komentarai: 6

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:47
17:02

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

00:20
01:04
01:42

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką