Rizikos veiksniai ir tikimybė pasveikti
Kaip pasakojo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) chirurgas Aleksandras Mordas, melanoma, arba supiktybėjęs apgamas, iš tiesų gana prastos prognozės liga, o sergamumo ja mastai – pakankamai dideli: Lietuvoje kasmet nustatoma apie 400 naujų melanomos atvejų.
Jeigu liga nustatoma pirmos stadijos, tikimybė pasveikti siekia iki 95 proc. Tačiau dalis net ir pirmos stadijos melanomų po operacijos linkusios metastazuoti. Dalis pacientų (skaičiuojama, kad jų gali būti iki 10 proc.) kreipiasi pavėluotai, kai liga jau išplitusi. Liga paprastai išsivysto per keletą mėnesių.
„Tiesa, pavėluotų kreipimųsi vis mažiau, žmonės gana apsišvietę, žino šią ligą ir nelaukia, kol atsiras kraujuojantis mazgas. Taigi pradinėse stadijose nustatytų melanomos atvejų daugėja, kita vertus, pasitaiko visko, ypač jeigu žmogus gyvena provincijoje, toli nuo gydytojų specialistų. Kartais vyresnio amžiaus žmonės nekreipia didelio dėmesio į odos pokyčius, arba supiktybėjęs apgamas yra ant nugaros, ir žmogus jo nemato.
Tokiais atvejais pasitaiko ir liūdnesnių atvejų, kai žmogus ateina su pusės kumščio kraujuojančiu naviku. Onkologinės ligos tuo ir klastingos, kad skaudėti pradeda tik paskutinėse stadijose, jokio diskomforto jos iš pradžių nesukelia.
Ieškodami susirgimo priežasties, pokalbį su pacientu visada pradedame nuo jo artimos aplinkos – klausiame, ar jo šeimoje nėra buvę melanomos atvejų. O pagrindinis aplinkos rizikos veiksnys, kuris gali sukelti melanomą, yra ultravioletiniai spinduliai (UV) – nesvarbu, kokios kilmės: saulės, soliariumo lempos ar kitų šaltinių.
UV spinduliai gali sukelti DNR pažeidimus, dėl kurių pradeda vystytis piktybinė liga. Kiti rizikos veiksniai taip pat susiję su UV spinduliuote – šviesi oda, šviesūs plaukai, mėlynos akys. Taip pat turėtų būti atsargesni saulėje ir dažniau tikrintis tie žmonės, kurie turi daug apgamų“, – teigė A.Mordas.
Kartais melanoma randama tose kūno vietose, kurių saulė niekada nepasiekia. Tokiais atvejais manoma, kad ligos vystymąsi paskatino įgimtos genų mutacijos arba kiti aplinkos veiksniai (didelės radiacijos dozės, tam tikri cheminiai maisto priedai).
Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai melanoma diagozuojama ant pado, po nagu, plaukuotoje galvos dalyje, pažastyje. Todėl žmonėms rekomenduojama kartą per metus apsilankyti pas dermatologą ir pasitikrinti apgamus, ypač jeigu jų ant kūno yra daug (50 ir daugiau) arba šeimoje būta melanomos atvejo.
Taip pat rizikos grupei priskiriami apgamai, esantys atvirose kūno vietose, ypač jeigu tos vietos buvo smarkiai nudegusios saulėje, net jeigu tai buvo seniai.
Kokie apgamai pavojingiausi
Paklaustas, kurie apgamai dažniau supiktybėja, o kurie – galbūt niekada, medikas paminėjo, kad įgimti bei vadinamieji iškilūs papilominiai apgamai keičiasi retai. Dažniausiai žmonės ateina tikrintis dėl mažiau iškilusių paviršinių apgamų.
„Jeigu žmogus turi apgamą, kuris nesikeičia jau pusę amžiaus, vargu ar jis ateityje sukels problemų. Tačiau jeigu apgamas tokioje vietoje, kurioje dažnai traumuojamas, pavyzdžiui, ant nugaros, ties pečiais, ant juosmens, jis turi didesnį polinkį keistis.
Taip pat rizikos grupei priskiriami apgamai, esantys atvirose kūno vietose, ypač jeigu tos vietos buvo smarkiai nudegusios saulėje, net jeigu tai buvo seniai. Pokyčiai gali būti įvairūs: apgamas gali plėstis, dažniausiai darosi asimetriškas, neapvalus; pasikeičia jo pigmentacija (spalva), jis tampa margas.
Pirmiausiai apgamą apžiūrime su dermatoskopu, kuris padidina vaizdą. Jeigu mums kyla įtarimų dėl apgamo, siūlome jį šalinti: atliekama dienos stacionaro procedūra su vietine nejautra, o maždaug po 10 dienų gaunamas tikslus histologinio tyrimo atsakymas, ar jis buvo supiktybėjęs. Mano manymu, geriau pašalinti besikeičiantį apgamą, užuot laukus, kas iš jo užaugs.
Aišku, jeigu žmogus bijo operuotis, galima apgamą sekti, paprašyti žmogaus ateiti po kelių mėnesių, kad būtų palygintas apgamo vaizdas ir jo pokyčiai. Mat šiuolaikinės technologijos leidžia tai padaryti kiekvieno vizito metu esamą vaizdą išsaugant kompiuteryje. Tai leidžia „nepražiūrėti“ melanomos“, – aiškino pašnekovas.
Melanomos metastazės randamos visur
NVI onkologas chemoterapeutas dr. Vincas Urbonas susiduria su pacientais, kurių liga jau išplitusi, t. y. po supiktybėjusio apgamo operacijos liga toliau progresuoja, arba liga nustatoma jau pavėluotai, užleistos formos ir išplitusi į įvairias kūno sritis.
Nors bet kuris kiekviena pažengęs vėžinis susirgimas linkęs metastazuoti, melanoma yra iš tų vėžio formų, kurie turi didžiausią potencialą plisti.
„Net vieno milimetro storio melanoma jau turi potencialą išplisti po įvairias organizmo vietas. Kodėl taip yra? Jeigu mes viską žinotume apie vėžį, visus išgydytume, deja, kol kas taip nėra. Dažnai melanoma linkusi metastazuoti į smegenis, akies melanoma – į kepenis, bet iš esmės nėra tokios vietos, kurioje negalėtų atsirasti metastazės: odoje, paodyje, plaučiuose, kepenyse, smegenyse, kauluose ir bet kuriame kitame organe.
Kalbant apie prognozes, pirmiausiai vertinamas ligos išplitimas. Kuo daugiau metastazių, tuo prognozė prastesnė. Taip pat neigiamas veiksnys prognozei – metastazės smegenyse. Kita vertus, kiekvienas atvejis yra individualus ir iš anksto pasakyti, kad šiam pacientui gydymas bus sėkmingas, o šiam – ne, yra sudėtinga“, – teigė gydytojas.
Visgi, kol nebuvo modernaus gydymo ir buvo taikoma tik chemoterapija, kuri nėra labai efektyvi prie šios ligos, išgyvenamumas su ketvirtos stadijos melanoma siekė tik vienerius metus ar net mažiau. Dabar jau galima kalbėti apie 3–4 metus ir daugiau, netgi yra pacientų, kurie apskritai pasveikę.
Kaip gydoma melanoma
Gydant melanomą šiuo metu taikomi du sisteminės terapijos būdai – imunoterapija ir taikinių terapija. Pastaroji skiriama, kai pacientas turi tam tikrą genetinį pokytį – BRAF geno mutaciją, kuri, pasak statistikos, nustatoma apie pusei pacientų ir gali lemti gerokai „piktesnę“ ligos eigą bei sutrumpinti gyvenimo trukmę.
Todėl skiriami vadinamieji BRAF inhibitoriai, kurių taikinys – tik tos ląstelės, kurios turi pakitusį geną. Būtent todėl šis gydymo būdas ir vadinamas taikinių terapija.
Taip pat Lietuvoje vis dar išlikęs senas gydymo metodas, kuris Vakarų Europoje ar JAV jau vertinamas skeptiškai. Tai chemoterapija, kurią, chemoterapeuto žodžiais, galima taikyti tik iš bėdos, kai neprieinamos kitos galimybės.
Pasak V.Urbono, situacija dėl gydymo Lietuvoje nėra labai bloga, bet vis dar šiek tiek atsiliekame nuo kitų šalių. Pavyzdžiui, pasaulyje modernus gydymas taikomas esant ir trečiai melanomos stadijai. Tai vadinamasis adjuvantinis gydymas (tiek taikinių terapija, tiek imunoterapija), reikalingas jau po melanomos ir pažeistų limfmazgių pašalinimo, kad liga neatsinaujintų. Lietuvoje toks gydymas nekompensuojamas, jį galima skirti tik esant ketvirtai melanomos stadijai.
„Deja, Lietuvoje gydytojams, kurie gydo melanomą, daug mąstyti nereikia, nes gydymo pasirinkimą kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Jie sprendžia, kaip gydyti, o ne gydytojas, kuris turi gydyti taip, kaip reglamentuoja ministro įsakymai. Tai nėra gerai“, – teigė gydytojas.
Kriterijai, pagal kuriuos galite įvertinti savo apgamus
A (angl. asymmetric) – apgamas tampa asimetriškas;
B (angl. borders) – apgamo kontūrai tampa netaisyklingi;
C (angl. colours) – apgamo spalva keičiasi;
D (angl. diameter) – apgamas didėja ir jo diametras tampa didesnis nei 6 mm;
E (angl. evolution) – apgamas greitai didėja.
Šiuos pokyčius gali pastebėti kiekvienas žmogus arba jo šeimos nariai ir artimieji. Pastebėjus bet kokį neįprastą darinį odoje, kuris neišnyksta per 1–2 mėnesius, primygtinai rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją. Su šia rekomendacija sutinka abu 15min GYVENIMO pašnekovai.
„Kuo anksčiau diagnozuojama melanoma, tuo didesnė tikimybė pasveikti bei daug mažesnė rizika, kad liga progresuos“, – teigė V.Urbonas.
Pasak A.Mordo, daug geriau apsilankyti pas dermatologą dažniau, kad ir be reikalo, negu pavėluotai. Esant užleistai ligos stadijai, kai jau atsiranda metastazės, gydymas ir sudėtingesnis, ir mažiau efektyvus.
„Todėl džiaugiamės, kad vis daugiau sulaukiame pacientų, kurie ateina parodyti apgamo pokyčių, kai dar nėra melanomos, o tik priešvėžinė stadija. Profilaktika yra geriausias gydymas“, – tvirtino pašnekovas.
