Ligą pavyko sustabdyti
J.Gudžinskas vos prieš ketverius metus liovėsi dirbęs pagal profesiją. Inžinierius mechanikas net po sunkios operacijos nesustabdė profesinės veiklos, o dabar su žmona leidžia laiką gėrėdamasis gamta ir augindamas daržoves pakaunėje.
Joną liga užklupo prieš aštuonerius metus – pajuto, kad naktį tenka dažniau keltis ir eiti į tualetą, sunku šlapintis. Prostatos vėžį įtarė jo sūnus urologas Žilvinas Gudžinskas. Jis atliko biopsijos procedūrą – paėmė ląstelių tyrimui atlikti. Sostinės gydytojai nustatė išplitusį vėžį.
„Grįžau iš Maltos. Sūnus pasitiko oro uoste. Veždamas namo, sako: štai tokia situacija“, – prisimena senjoras. Jis nė neįtarė, kad serga, visuomet jautėsi puikiai.
Grįžau iš Maltos. Sūnus pasitiko oro uoste. Veždamas namo, sako: štai tokia situacija.
Netrukus vyras buvo operuotas. Jis tikina, kad dabar operacijos nė neprisimintų, jei ne vamzdelis šone, per kurį pasišalina šlapimas. Tačiau su tuo galima susigyventi.
Kadangi J.Gudžinskui buvo nustatyta vietiškai išplitusi liga, po operacijos jis buvo gydomas androgenus deprivuojančia terapija. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau praėjus keleriems metams liga vėl ėmė progresuoti, PSA rodiklis augo. Nustatyta, kad vėžinės ląstelės tapo atsparios vaistams, todėl Jonui buvo skirti naujosios kartos antiandrogenai.
Vyras buvo įtrauktas į vardinę vaisto paskyrimo programą, pagal kurią vaisto tiekimą užtikrino gamintojas. Mokslininkai yra ištyrę jau tris šios grupės skirtingus medikamentus ir nustatę, kad vaistai ligos progresavimą atitolina vidutiniškai iki 45 mėnesių.
Nors J.Gudžinskas serga, kaip gydytojai vadina, gyvybei pavojinga liga, jis ne tik jaučiasi puikiai, bet ir jo kūne nėra metastazių. Vėžys sustabdytas, tad vyras gali užsiimti mėgstama veikla, gyventi visavertį gyvenimą ir būti visiškai savarankišku.
Taktika kinta
„Kol vėžys neišplitęs, taikomos lokalios gydymo formos – pacientas arba operuojamas, šalinama visa prostata, arba jam taikoma spindulinė terapija. Dažniausiai tokie žmonės pasveiksta“, – teigia Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas prof. dr. Mindaugas Jievaltas.
Vis dėlto, nepaisant gydymo, kai kuriems vyrams liga gali atsinaujinti, po kurio laiko ima plisti. Prostatos vėžys dažniausiai išplinta į kaulus arba limfmazgius, tuomet tokiam pacientui reikia dar ir sisteminio gydymo.
Prostatos vėžys dažniausiai išplinta į kaulus arba limfmazgius.
Pastaraisiais metais specialistai randa vis daugiau įrodymų, kad net išplitusią ligą (kol nėra labai daug metastazių) dar prasminga gydyti lokaliai.
„Viena iš teorijų skelbia, kad liga ir toliau metastazuoja iš pirminio židinio – prostatos. Jau paskelbti keli klinikiniai tyrimai, kurie patvirtina, kad ligoniai, kuriems nustatytos vos kelios metastazės, vis dar gali būti gydomi radikaliai – spinduliuojant pirminį naviko židinį prostatą bei metastazes. Šitaip gydyti vyrai ne tik gerokai ilgiau gyvena, bet ir jų gyvenimo kokybė geresnė“, – teigia M.Jievaltas. Tačiau profesorius pabrėžia, kad pacientams, kuriems jau yra metastazių, vis dėlto būtinas ir sisteminis gydymas.
Mokslininkai senokai yra įrodę, kad prostatos vėžys yra priklausomas nuo hormono testosterono, kuris skatina ląstelių dalinimąsi ir plitimą. Dėl šios priežasties, kai vėžys atsinaujina arba pradeda plisti, progresuoti, vyrams šalinamos sėklidės, kurios gamina šį hormoną.
„Pastaruosius 70 metų taikoma kastracija – chirurginė arba medikamentinė. Ji dar vadinama gydymu hormonais, o mes, gydytojai, ją vadiname androgenus deprivuojančia terapija. Ši terapija yra sisteminio gydymo pagrindas“, – sako specialistas.
Kuo anksčiau, tuo daugiau galimybių
„Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti prasidėjusį metastazavimo procesą, nes kuo mažiau metastazių, tuo daugiau turime galimybių efektyviai kontroliuoti procesą, kad jų neatsirastų daugiau. Nuo to priklauso išgyvenamumas“, – teigia M.Jievaltas.
Pastaruoju metu anksčiau nustatyti metastazuojantį prostatos vėžį padeda naujas PET-PSMA tyrimas. Kadangi prostatos vėžio ląstelės membrana išskiria specifinius antigenus, pacientui suleidus specialių radioaktyvų preparatų, jie prisijungia prie minėtų antigenų ir gydytojams „parodo“, kurioje liaukos vietoje yra vėžys ar kur vėžio ląstelės suformavo metastazes. Deja, jo atlikti mūsų šalyje kol kas dar negalima.
„Anksti nustatę metastazes, galime anksčiau paskirti sisteminį gydymą, – sako profesorius. – Per pastaruosius 10–15 metų mūsų gydymo galimybės labai išsiplėtė. Šalia daugelį dešimtmečių taikomų terapijų, pavyzdžiui, hormonų, chemoterapijos, šiandien turime nemažai visiškai naujų veiksmingų vaistų. Net skirtingo veikimo.“
Dabar, gydydami prostatos vėžį, gydytojai siekia, kad liga neišplistų arba, jei liga labai pikta ir neįmanoma išvengti metastazių, jų atsirastų kiek galima vėliau. Mat atsiradus metastazėms, prasideda ir skausmai.
„Sisteminio gydymo tikslas – kiek galima ilgiau užtikrinti periodą be metastazių. Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulio gydytojai suformulavo siekį pratęsti ligonio gyvenimą, tačiau ne bet kokia kaina. Žmogus turi gyventi oriai, dėl to onkologai vaistų kūrėjams kelia vis daugiau reikalavimų užtikrinti gyvenimo kokybę.
Skausmų nebuvimas – vienas svarbiausių. Todėl beveik visos modernios terapijos leidžia ne tik pailginti ligonio gyvenimą, bet ir gyventi be metastazių ir skausmų“, – aiškina profesorius ir priduria, kad įvairių rūšių naujosios kartos vaistai tam tikram laikui tarsi užfiksuoja ligonio būklę, o kartais ir pagerina, šitaip atitolindami laiką iki kitų, stipresnių vaistų skyrimo, pavyzdžiui, chemoterapijos. Kartu jie ilgina ir žmogaus gyvenimą. Yra ir vaistų, kurie gali pagerinti ligonio gyvenimo kokybę net esant terminalinei ligos stadijai.
Žmogus turi gyventi oriai, dėl to onkologai vaistų kūrėjams kelia vis daugiau reikalavimų užtikrinti gyvenimo kokybę.
Karantinas – ne trukdis
Profesorius tikina, kad koronaviruso epidemijos metu Kauno klinikos nesiliovė teikusios pagalbą onkologiniams pacientams, nes pagal sveikatos apsaugos ministro ir Klinikų vadovo įsakymus jie buvo įrašyti į pacientų, kuriems reikalinga būtinoji pagalba, sąrašus.
„Taip, kai kurias operacijas atidėjome. Kai kuriems pacientams pavėlinome tyrimus. Tarp jų tikrai nėra sergančių progresuojančia liga, nes vėliau pradėtas gydymas jiems gali lemti prastesnes pasekmes ir trumpesnį gyvenimą“, – tvirtina Urologijos klinikos vadovas.
Tačiau per karantiną atsirado gydymo naujovių. Pavyzdžiui, kai kurie pacientai pradėti konsultuoti per atstumą, išrašomi elektroniniai receptai, o vaistų jie gali gauti artimiausioje vaistinėje. Nereikia vykti pas gydytoją. Viskas paprasta ir greita.
„Tam tikra patirtis, kurią įgijome per epidemiją, manau, galėtų būti pritaikyta ir ateityje, pavyzdžiui, galėtume drąsiau naudotis telemedicinos galimybėmis, perkelti dalį savo darbo į internetinę erdvę. Iš to turėtų naudos ne tik pacientai, bet ir gydytojai. Trumpėtų laukiančiųjų konsultacijų eilės“, – sako M.Jievaltas.
Pasak jo, ligoniai, nors pas šeimos gydytojus patekti tapo truputį sunkiau, ir toliau turėtų nedelsti kreiptis į specialistus, nes nuo to priklauso, ar jie pasveiks, ar ilgiau gyvens, kaip seksis valdyti ligą.
