Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 10d. 09:17

Prof. Raimondas Kubilius: rūkančių 40-mečių kraujagyslės gali būti kaip 60-mečių

Širdies sveikata
123RF.com nuotr. / Širdies sveikata

Širdies ir kraujagyslių sveikata itin svarbi, kadangi daugelį metų būtent šios srities ligos grasina mirties rizika. Ką turėtumėte žinoti, norėdami išsaugoti sveiką širdį ir kraujagysles? Kodėl vis jaunesni žmonės papuola į infarkto pinkles?

Apie tai ir dar daugiau kalba Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, profesorius Raimondas Kubilius.

Asmeninio archyvo nuotr. /Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas Raimondas Kubilius
Asmeninio archyvo nuotr. /Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas Raimondas Kubilius

– Papasakokite, kaip dažnai reikėtų tikrintis širdies sveikatą?

– Lietuvoje gana sėkmingai veikia širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programa. Ją rekomenduojama atlikti vyrams nuo 40 m. ir moterims, sulaukusioms 50 m. bei neturintiems jokių nusiskundimų (ŠKL rizikos veiksniai yra nebylūs).

Pagal šią programą šeimos gydytojas įvertina paciento širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius bei tikimybę susirgti mirtina širdies liga per artimiausius 10 metų. Tais atvejais, kai pacientas rūko, yra padidintas arterinis kraujo spaudimas (AKS>140/90 mmHg) bei cholesterolio koncentracija, įvertinama ŠKL rizika. Ją nustačius didelę, pacientas nukreipiamas gydytojui kardiologui detalesniam ištyrimui ir gydymui. Tais atvejais, kai rizikos nėra arba yra maža, kartotinai ji įvertinama po 5 metų.

Antroji pacientų kategorija – tai pacientai, kurių šeimoje yra ankstyvų susirgimų ŠKL ligomis (patirtas miokardo infarktas, insultas, buvusios staigios mirtys), būdingas šeiminis cholesterolio padidėjimas bei aukščiau minėti didieji ŠKL rizikos veiksniai, sergama cukriniu diabetu, reumatinėmis ligomis. Tokiais atvejais būtina jau dabar nedelsiant įvertinti ŠKL riziką, jeigu to dar iki šiol nepadaryta.

Be to, kiekvienas jaunas žmogus turėtų žinoti savo arterinį kraujospūdį, o sulaukęs 25 metų išsitirti cholesterolio koncentraciją kraujyje bei stengtis laikytos sveikos ir aktyvios gyvensenos principų (neabejotinai, tai yra labiausiai atsiperkanti mūsų gyvenimo investicija).

– Ar tiesa, kad vis jaunesni žmonės turi problemų su širdimi?

– Iš tiesų pastaruoju metu stebime, kad širdies ir kraujagyslių ligos jaunėja. Gydytojų kardiologų jau nestebina pacientų, įžengusių į trečią dešimtį, patiriamas ūminis miokardo infarktas, vis dažniau diagnozuojama padidinto kraujospūdžio liga.

Kiekvienas jaunas žmogus turėtų žinoti savo arterinį kraujospūdį, o sulaukęs 25 metų išsitirti cholesterolio koncentraciją kraujyje.

Pirmiausia blogėjančią visuomenės širdinę sveikatą turėtume sieti su netinkamo gyvenimo būdu (rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas) bei ŠKL rizikos veiksnių neatsakingu koregavimu ar gydymu.

Šiandien kardiologai taip pat išskiria ir dar vieną svarbų terminą – pacientų kraujagyslių amžių, kuris skiriasi nuo biologinio amžiaus. Pavyzdžiui, 40 metų paciento, kuris rūko, turi padidintą ir nekoreguojamą arterinį kraujospūdį bei cholesterolio koncentraciją, kraujagyslių amžius gali būti kaip 60-mečio, tik neturinčio minėtų rizikos veiksnių ar juos pilnai koreguotus.

Taigi, čia ir slypi atsakymas, kodėl 40-metį ar jaunesnį pacientą ištinka miokardo infarktas, insultas – jo kraujagyslės, nepaisant jauno amžiaus, yra pažeistos ir sergančios.

40 metų paciento, kuris rūko, turi padidintą ir nekoreguojamą arterinį kraujospūdį bei cholesterolio koncentraciją, kraujagyslių amžius gali būti kaip 60-mečio.

– Kokie žinomi ŠKL rizikos veiksniai ir kaip nuo jų apsisaugoti?

– Šiandien suskaičiuojame 25 ŠKL įvairius rizikos veiksnius, tačiau, neabejotinai, ilgainiui sąrašas pasipildys naujais. Pagrindiniais veiksniais, skatinančiais širdies ligų vystymąsi, laikomi: nesveika gyvensena ir mityba, rūkymas, padidėję arterinis kraujo spaudimas bei cholesterolio koncentracija, patiriamas stresas ir nejudrus gyvenimo būdas.

Taip pat neigiamu poveikiu pasižymi patiriamas stresas šeimoje ir darbe, depresija, nerimas. Beje, svarbus rizikos veiksnys, ypač didmiesčio gyventojams, tampa oro užterštumas (dėl ore padidėjusi kietųjų dalelių koncentracijos). Skaičiuojama, kad pasaulyje beveik penktadalis visų mirčių, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis, buvo paskatintos oro taršos.

Toksiškų nanodalelių patekimas į plaučius vyksta važiuojant visomis transporto priemonėmis, tačiau važiuojant dviračiu dėl intensyvesnio kvėpavimo, jų iškvepiama ir pasisavinama mažiau. Taip pat įrodyta, kad automobilio vairuotojui būnant spūstyje, kietųjų dalelių pateikimas į organizmą yra 3 kartus didesnis.

– Kas išduoda širdies sutrikimus ir kokios širdies ligos dažniausios?

– Visuomet pabrėžiame, kad kiekvienas neįprastas naujas paciento išsakomas nusiskundimas ar naujai atsiradęs skausmas krūtinėje, reikalauja gydytojo apžiūros. 2017 m. Lietuvoje tiek moterų, tiek vyrų pagrindinė mirties priežastis buvo išeminė širdies liga (krūtinės angina, miokardo infarktas), o kita mirties priežastis, nusileidusi onkologiniams susirgimams, buvo insultas.

Šiandien vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra mažiausia tarp visų ES senbuvių, siekianti vos 68,5 metus.

„Fotolia“ nuotr./Infarktas
„Fotolia“ nuotr./Infarktas

Atskiros širdies ligų pasireiškimas ir pradžia dažnai koreliuoja su amžiumi, todėl ir mano minėtos ŠKL patikros programos rekomenduojamos sulaukus tam tikro amžiaus. Antai, dažniausiai sutinkamo ritmo sutrikimų – prieširdžių virpėjimo turėtume ieškoti jau visiems sulaukusiems 65 m. ir jeigu tik pajaučiame, kad pulsas yra neritmiškas, būtina užsirašyti elektrokardiogramą (jeigu tai pajutome ūmai, pirmą kartą gyvenime būtina nedelsti ir vykti į skubios pagalbos skyrių).

Taip pat sulaukusiems 65 metų rekomenduojama atlikti pilvo echoskopijos tyrimą, įvertinant galimą besimptomę pilvinės aortos išsiplėtimo (aneurizmos) galimybę.

Kadangi gruodžio ir sausio mėn. kardiologai didžiulį dėmesį skiria ūminio miokardo infarkto sampratai, kartu norime atkreipti dėmesį, ypač vyrų, kuriems atsiradus labai stipriems, atsinaujinantiems skausmams širdies plote, neretai pirmą kartą gyvenime, nekęsti skausmo, nesidrovėti kviesti greitosios medicinos pagalbos, nes laiku nesikreipus žūva dalis širdies raumens, o pavėluotai suteikta pagalba – nebebus tokia efektyvi kaip susirgimo pradžioje.

– Ar gali būti panikos priepuoliai supainioti su širdies sutrikimais?

– Iš tiesų, psichosocialiniai rizikos veiksniai, stresas darbe ar namuose, priešiškumas, depresija, nerimas ir kitos psichologinės būklės prisideda prie ŠKL rizikos didėjimo ir blogesnės ŠKL prognozės. Neretai stebime, kad ypač jaunesnio amžiaus pacientai vis dažniau kreipiasi pagalbos apimti streso, patyrę nerimą, panikos epizodus, įvairų sujaudinimą, nes, natūralu, pirmiausia tai jaučiama pakitusia širdies veikla: padidėjusiu pulsu, galimu skausmu širdies plote.

Šiais atvejais vis tik tokį pacientą turi apžiūrėti gydytojas, ir tik nenustačius širdies patologijos, turime padėti pacientui susitvarkyti su emocijomis. Beje, panikos priepuolis jokių pakitimų elektrokardiogramoje nesukelia.

– Jeigu ištiko infarktas, kokios priemonės padės sugrįžti į kasdienį gyvenimą – ko reikėtų atsisakyti, ką keisti, kad liga nepasikartotų?

– Pirmiausia turime suprasti, kad įvykęs miokardo infarktas – rimtas perspėjimo signalas, kad mums būtini esminiai gyvenimo pokyčiai ateityje, kitu atveju, infarktas gali pasikartoti, ar mus gali ištikti staigi širdinė mirtis.

Ištikus miokardo infarktui, svarbu iš esmės keisti savo mitybos taisykles ir koreguoti ŠKL rizikos veiksnius, atsisakyti rūkymo, koreguoti AKS, padidintą cholesterolio kiekį, tapti fiziškai aktyviu bei atsakingai vartoti gydytojo paskirtus 5 ar 6 rūšių vaistus, neretai iki gyvenimo pabaigos.

Vaistų vartojimo drausmingumas ypač svarbus, nes tik taip galime stabilizuoti širdies ligą bei apsaugoti nuo naujų jos atakų. Kiekvienas vaistas veikia į tam tikrą ligos vystymosi veiksnį, o jų yra daugybė, todėl neretai pacientui skiriamų vaistų kiekis atrodo per didelis. Ypač tokiam pacientui rekomenduojama reguliari fizinė veikla, t. y. bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba bent 75 minutės intensyvaus fizinio aktyvumo per savaitę. Bet koks fizinis aktyvumas yra geriau nei jokio, daugiau fizinio aktyvumo yra geriau nei šiek tiek.

Taigi, jeigu pacientas laiku kreipiasi į gydytoją, vykdo visus jo paliepimus, paprastai jis sugrįžta į iki tol gyvenime buvusias veikas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką