– Į kokias rūšis ar kategorijas yra skirstoma depresija?
– Apie depresiją galima kalbėti labai plačiai. Rūšių, kategorijų yra iš tikro labai daug. Kalbant paprastai, pirmiausia reiktų paminėti, kad depresija yra skirstoma pagal laipsnius. Yra lengva, vidutinė ir sunki depresija.
Nuo depresijos sunkumo priklauso ir gydymas. Pavyzdžiui, lengva depresija sergančiam žmogui gali būti netaikomas gydymas vaistais. Jei depresija vidutinė arba sunki, gali būti taikomas ambulatorinis gydymas arba gydymas ligoninėje.
Apskritai depresijos rūšių yra daug: nuo paprastos klasikinės, iki somatinės, nerimastingos ir pan.
– Neretai galima išgirsti žmogų sakant, kad jam nesiseka, jam depresija. Kaip reikia atskirti, kada žmogų iš tikro kamuoja depresija, o kada tai paprasčiausiai bloga nuotaika?
– Sakyti „man depresija“ yra labai populiaru, tačiau svarbu, kad tiek pats žmogus, tiek aplinkiniai tai atskirtų. Pavyzdžiui, jei žmogui vakar ir šiandien yra bloga nuotaika, tai tikrai dar nėra depresija. Kai specialistai diagnozuoja depresiją, yra labai aiškūs simptomai, vadinami „depresine triada“.
„Depresinę triadą“ būtinai turi sudaryti bloga nuotaika, jėgų nebuvimas bei apatija viskam, kas iki tol patiko, kėlė džiaugsmą.
„Depresinę triadą“ būtinai turi sudaryti bloga nuotaika, jėgų nebuvimas bei apatija viskam, kas iki tol patiko, kėlė džiaugsmą. Šalia šių simptomų rikiuojasi ir kiti: sunkumas mokytis ar dirbti, negalėjimas susikaupti, miego bei valgymo sutrikimai, savigrauža, mintys, kad esi dėl visko kaltas.
Kai visi šie simptomai yra stiprūs ir tęsiasi ne dieną ar dvi, o bent dvi savaites, kai žmogų pradeda lankyti mintys apie savižudybę, galima sakyti, kad žmogų kankina depresija.
– Turbūt kiekvienas ne kartą yra girdėjęs terminą „rudeninė depresija“. Tai yra realus dalykas, ar tokia pati depresija gali apimti bet kuriuo metų laiku?
– Tai yra vadinamaiss sezoniškumas. Yra žmonių, kurie serga ne pirmą kartą, kurie atkrinta arba jiems pablogėja. Taip pat yra pasikartojanti depresija. Būtent pasikartojančiai depresijai ir yra būdingas sezoniškumas.
Sezoniškumas, tai tarsi dviejų rūšių depresijos. Viena – kai žmogui pablogėja rudenį ir žiemą, kitaip tariant, tamsiuoju metu laiku. Kita – kai pablogėjimas jaučiamas pavasarį ir ankstyvą vasarą. Šioms depresijoms būdingi skirtingi simptomai.
Diagnozuojant rudens-žiemos depresiją, žmogui labiau būdinga bloga nuotaika, mieguistumas, žmogus jaučiasi apsunkęs, sulėtėjęs. Pavasarį arba ankstyvą vasarą depresija susirgusiems žmonėms būdingesnis nerimas, nerimastingumas, nemiga, dažniau kyla mintys apie savižudybę.
– Kokią įtaką depresiniams susirgimams turi tai, ar žmogus užsiima daugiau fizine ar intelektine veikla?
– Depresija yra polietiologinė liga, tad nėra vieno veiksnio, kuris ją lemia. Yra labai sunkios depresijos, kai žmoguje yra tam tikrų cheminių medžiagų disbalansas, ir nors aplinka turi įtakos, tačiau labai savijautos nekeičia, nes tai biologiniai dalykai.
Iš esmės, veiksnių, lemiančių depresiją, yra labai daug. Gali būti, kad žmoguje yra užprogramuoti tam tikri genetiniai veiksniai, dėl kurių gaminasi tam tikros medžiagos, galinčios sukelti depresiją. Labai daug priklauso nuo žmogaus šeimos, socialinės ir kultūrinės aplinkos, nuo to, kokia veikla jis užsiima ar kuo neužsiima.
Taip pat yra depresijos rūšių, kurias sukelia traumuojančios patirtys, svarbios netektys ir pan. Jeigu yra kažkoks genetinis pagrindas, tai dar nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs.
Gydant depresija sergantį žmogų yra taikomas kompleksas įvairių priemonių. Vaistai yra reikalingi, tačiau lygiai taip pat svarbu ir psichologinė bei socialinė pagalba, užimtumas ir ypač fizinė veikla, kurios nauda, depresija sergantiems pacientams, yra moksliškai įrodyta.
– Kas labiau padeda susirgusiam depresija žmogui – išsikalbėjimas ar vaistai?
– Negalima visiškai atmesti nei vieno, nei kito. Kadangi tai yra polietiologinė liga, veiksnių, darančių įtaką jos atsiradimui, yra begalė. Vaistai yra svarbu, ypač kai kalbame apie sunkią depresiją, tokiu atveju vien pokalbiais žmogaus nepagydysi.
Depresijai įtakos turi ir tam tikri mūsų asmenybės ypatumai, mūsų gebėjimas susitvarkyti su stresu. Jei žmogus neturi streso įveikimo mechanizmų, vaistai nepadės. Jie sutvarko tik biologinius dalykus, o emocinius aspektus galima susitvarkyti tik gaunant paramą, kartais ir psichoterapiją.
Be galo svarbus yra šeimos ir aplinkinių palaikymas, galėjimas pasikalbėti su jais. Neretai tenka gydyti žmones, kurių šeima nepalaiko. Žmogui gali duoti pačių geriausių vaistų ir biologiniai dalykai puikiai susitvarkys. Tačiau jis grįžta į šeimą, kur jo nesupranta, jį žemina, kur jis patiria smurtą ir jo būsena vėl suprastėja.
Jei kažkas nepasisekė darbe ar kitoje veikloje, tai gali veikti kaip depresiją sukeliantis veiksnys. Kuo daugiau tokių veiksnių, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus gali susirgti.
– Visuomenėje tvyro nuomonė, kad depresija suserga tik žmonės, kurie turi daug problemų – šeimoje, darbe, finansinių ir pan. Žmogaus, kuris tokių problemų neturi ir suserga depresija, dažnai kiti nesupranta. Ar gali žmogus, neturintis tokių didelių problemų, susirgti depresija?
– Tikrai taip. Tada jau kalbame apie endogeninę depresiją, kai žmogus gali būti išsilavinęs, turėti palankią aplinką. Tačiau sukrenta veiksniai, ypač susiję su genetika, ir nors jam viskas yra gerai, užsiveda vidiniai žmogaus mechanizmai ir jis gali susirgti. Nuotaikų sutrikimams, depresijai įtakos turi ir paveldimumas.
Jei kažkas nepasisekė darbe ar kitoje veikloje, tai gali veikti kaip depresiją sukeliantis veiksnys. Kuo daugiau tokių veiksnių, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus gali susirgti.
– Kokius elgesio pakitimus pastebėjus, reikia sunerimti, kad šeimos narys ar kitas artimas žmogus gali sirgti depresija?
– Reikia stebėti žmogaus nuotaiką. Jeigu jis iki tol buvo laimingas, šypsojosi, o dabar matote, kad pradėjo mažiau bendrauti su artimaisiais, yra liūdnesnis, atsisako savo ankstesnės veiklos, kuri jam teikė džiaugsmo, atsiriboja nuo kitų žmonių, pradeda daugiau gulėti lovoje, apriboja fizinį aktyvumą, reiktų atkreipti dėmesį.
Ypač svarbu, jei žmogus pradeda sakyti, kad jis niekam nebereikalingas, kad gyvenimas yra beprasmiškas, kad nėra vilties, pradeda kalbėti apie pasitraukimą iš gyvenimo – tai ženklas, kad jam reikalinga pagalba.
– Dažnai paklausus žmogaus, ar jam viskas gerai, jis atsako trumpai – taip, nes nenori, kad jo būtų klausiama apie jį kankinančias problemas. Ką geriau daryti tokiu atveju – palikti jį ramybėje, ar visgi bandyti išsiaiškinti, kas neduoda jam ramybės?
– Mes, lietuviai, apskritai esame emociškai neraštinga tauta. Jeigu paklausi žmogaus, kaip jis jaučiasi, tai dažniausiai yra minimos trys savijautos – gerai, blogai arba vidutiniškai. Tai nieko nereiškia, nes viduje žmogų gali slėgti didžiulis skausmas.
Žmogus gali apskritai būti nepratęs, kad juo kažkas nuoširdžiai domėtųsi ir jis tiesiog atsako trumpai, kad nuo jo atstotų. Tačiau jei iš tiesų yra matomi pakitimo ženklai žmogaus nuotaikoje, elgesyje, išvaizdoje, tai jokiu būdu reikia nepalikti žmogaus su jo tokiu atsakymu.
Jis gal tiesiog nepasitiki, o kad užsitarnautumėt jo pasitikėjimą, reikia tikrai nuoširdžiai belstis į žmogų, o ne praeinant pro šalį leptelti kokią socialiai priimtina frazę. Domėjimąsi žmogumi reikia parodyti, nes jeigu kažkas žmoguje kaupiasi labai ilgai, ne taip paprasta paklausus vieną klausimą gauti išsamų ir nuoširdų atsakymą. Tam, kad atvertum žmogų, reikia nemažai laiko.
– Kuo sergančiajam depresija gali padėti jo šeimos nariai ar draugai?
– Pirmiausia tai pasistengti suprasti, kas su tuo žmogumi vyksta. Jei tikrai žinai, kad tavo šeimos narys serga depresija, reiktų daugiau pasiskaityti, pasidomėti šia liga. Dabar yra įvairių klubų, palaikymo grupių sergančiųjų artimiesiems. Svarbiausia yra palaikymas.
Didžiausia žala sergančiam žmogui yra kai sakoma, kad tai tinginystė, kad „anksčiau buvo kolūkiai, reikėdavo dirbti ir nebūdavo jokių depresijų“. Jeigu artimi žmonės taip kalba, tai jokio palaikymo tikrai nėra.
Jei tikrai žinai, kad tavo šeimos narys serga depresija, reiktų daugiau pasiskaityti, pasidomėti šia liga.
Taip pat svarbu suprasti vaistų vartojimo svarbą. Būna atvejų, kai žmogus tikrai serga sunkia depresija, o atėjęs šeimos narys sako, kad vaistai nereikalingi, jie gers žoleles. Kai žmogui yra sunki depresija, didelė savižudybės rizika, jam tikrai reikalingi vaistai.
Reikia palaikyti ir suprasti, kad jis vartoja vaistus, suteikti emocinę paramą, kai žmogus eina pas psichologą, psichoterapeutą. Kartu užsiimti su sergančiuoju fizine ar kokia kita bendra smagia veikla, nepalikti jo vieno ir kalbėtis su juo, girdėti tą žmogų, suprasti ko jam reikia. Svarbu ir nepamiršti paklausti „Kuo galėčiau tau padėti?“
– Ar tokios emocinės paramos tarnybos, kaip „Jaunimo linija“, „Vilties linija“ ir pan., gali suteikti pagalbos depresija sergančiam žmogui?
– Manau, kad tikrai taip. Būna, kad žmogus patenka į ligoninę ir jis ten gauna visą reikalingą pagalbą: vaistus, pokalbius su psichologu, su psichoterapeutu, užimtumą. Jis gauna daug pagalbos, tačiau išėjęs iš ligoninės grįžta į jo nepalaikančią šeimą, tuomet ta visa suteikta pagalba tiesiog beprasmė.
Tai, kad yra telefono numeris, kuriuo jis gali paskambinti, pasikalbėti ir gauti emocinę paramą, yra labai daug. Mūsų ligos yra labai stigmatizuojamos ir kai žmogus išėjęs iš ligoninės negauna pagalbos, jam sako, kad tu esi tinginys, nors iš tikro jis serga, jį labai slegia, jam kyla mintys, kad jis nieko nevertas ir jis nori nusižudyti.
Labai šaunu, kad yra tokios linijos, kur jis gali paskambinti ir pasakyti ne tai, kad jis serga ar sirgo, bet tai, jog jam sunku, jis gali išsikalbėti ir nusimesti emocinį krūvį. Tuo skambučiu gal visų problemų neišspręsim, bet paskambinus žmogui ir pasakius, kad jis galvoja apie savižudybę su juo bus kalbama ir savižudybės rizika sumažės arba visai išnyks. O tai yra labai svarbu.
„Jaunimo linija“ vykdo kampaniją „Padovanok ausį“, kuri skirta atkreipti dėmesį į itin aktualią problemą – depresiją ir kitus emocinius sunkumus. Padovanoti ausį ar tiesiog paremti „Jaunimo liniją“ galima skambinant trumpuoju numeriu 1407 (kaina – 2,9 Eur) arba internetinėje svetainėje adresu padovanokausi.lt. Čia taip pat rasite daugiau informacijos apie kampaniją ir depresiją bei patarimų, kaip sunkią akimirką padėti sau ir kitam.
