Psichologė L.Rasimaitė pasakojo, kad prasidėjus mokslo metams sunkiausia yra tiems vaikams, kurie pakeičia mokyklas. „Dirbu gimnazijoje, kur visi devintokai yra naujokai. Jiems sunkiausia, nes pasikeičia daug dalykų: aplinka, klasės draugai, mokytojai“, – pasakojo L.Rasimaitė.
Pasak psichologės, pokyčių dabartinėje švietimo sistemoje tikrai nemažai.
Vaikai dažnai turi keisti mokyklą baigę pradines klases, vėliau, baigę aštuonias klases, turi pereiti į gimnaziją. Tokie pokyčiai jaunam žmogui sukelia nemažai streso ir, kaip teigia L.Rasimaitė, tai yra didžiausias iššūkis prasidėjus mokslo metams.
Besikreipiančių į psichologą skaičius auga
Psichologė pastebi, kas vis daugiau paauglių, susidūrę su sunkiomis gyvenimo situacijomis, išdrįsta kreiptis pagalbos į psichologą.
„Paaugliams vis lengviau ir lengviau kreiptis pagalbos, net jei neturi didelių sunkumų, o tiesiog nori išsikalbėti“, – kalbėjo psichologė L.Rasimaitė.
Tiesa, nors paauglių, kurie kreipiasi į psichologą pagalbos, skaičius ir auga, didžiąją dalį sudaro mergaitės.
Kaip pasakojo L.Rasimaitė, mokykloje tiek mokytojos, tiek psichologinės pagalbos specialistės yra moterys, todėl berniukams ne taip drąsu į jas kreiptis.
Tačiau, anot specialistės, mokyklose dėstomose psichologijos pamokose berniukų skaičius taip pat auga: „Psichologijos pamokose vaikinai gal ir nesudaro pusės, bet artėjam link to. Jiems darosi įdomu suprasti save, kitus žmones, tarpusavio santykius.“
Svarbu – neignoruoti pagalbos šauksmo
Paklausta, kokius vaiko ar paauglio elgesio požymius pastebėjus reikėtų sunerimti, psichologė nedvejodama atsakė, kad visada reikia reaguoti, kai vaikas prašo pagalbos.
„Deja, ne visada sureaguojama, kai pats vaikas prašo pagalbos, – pasakojo L.Rasimaitė. – Kartais susiduriu su tokiais mokiniais, kurie galų gale patys ateina į konsultaciją, nes niekaip nesusitaria su tėvais, kad juos nuvestų.“
Deja, ne visada sureaguojama, kai pats vaikas prašo pagalbos.
Psichologė pasakojo, kad kai kurie tėvai yra linkę ignoruoti faktą, jog jų vaikui reikalinga psichologo pagalba.
„Tėvai stengiasi išlikti tvirti, šeimą išlaikyti tvirtą ir dėl to nemato, kad jų vaikui reikia pagalbos. Taip pat nesupranta, kad, net jei ir kreipsis pagalbos, vaikas išliks tvirtas ir viskas bus gerai“, – teigia L.Rasimaitė.
Ji sako, kad reikia atkreipti dėmesį ir į santykius šeimoje. Jei vaiko santykiais su tėvais yra geri, tačiau ima prastėti, reikėtų pabandyti suprasti, kodėl taip įvyko.
Pasak pašnekovės, tėvai dažnai turi nuojautą, kad jų vaikui kažkas negerai.
„Tas jausmas yra labai svarbus. Kartais net sunku įvardyti, į ką svarbu atkreipti dėmesį, bet, kai yra nuojauta, kad kažkas ne taip, tai tikrai gali būti, kad kažkas ne taip ir yra“, – kalbėjo psichologė.
Mokyklose dirbančių psichologų pagalba vaikui labai priklauso nuo susidariusios situacijos. L.Rasimaitė pasakojo, kad vaikui, atėjusiam pas psichologą, visada bus suteikta galimybė išsikalbėti: „Jeigu vaikas, pavyzdžiui, neteko artimo žmogaus, ir jam reikia tiesiog skausmą kažkur išlieti, arba išsiskyrimo atveju, visada yra sudaromos sąlygos vaikui ar paaugliui ateiti ir išsikalbėti.“
Psichologė pasakojo, kad pagalbos į ją kreipiasi ir vaikai, kurie pykstasi su tėvais ar mokytojais. Tokiu atveju ji kartu su vaiku stengiasi rasti problemos priežastį. Prireikus į konsultaciją pakviečia ir žmones, su kuriais vaikui kyla problemų, ir stengiasi jiems padėti išspręsti kilusius konfliktus.
„Būna ir visai kritiškų situacijų, kai mokinys galvoja apie savižudybę, bando žudytis, ar vartoja narkotikus, turi priklausomybių. Tada deriname jau didesnius pagalbos planus“, – kalbėjo psichologė.
Ji pabrėžia, kad svarbiausia vaikui išdrįsti kreiptis pagalbos, nes priversti jo eiti į psichologo konsultacijas negalima.
Nesikreipia pagalbos, nes bijo pašaipų
Psichologė L.Rasimaitė sako, kad dalis vaikų nesikreipia į psichologą, nes nemano, kad suaugusieji yra patikimi. Pasak psichologės, vaikams atrodo, kad suaugusieji, tarp jų ir psichologas, nemoka saugoti paslapčių ir dėl to bijo kreiptis pagalbos.
Mokyklose vaikams bandoma išaiškinti, kad psichologu pasitikėti galima ir jis tikrai niekam nepasakos to, ką konsultacijos metu jam pasako mokinys.
Vaikai taip pat saugosi ir kitų piktų žmonių. „Yra nemažai vaikų, kurie tariasi ateiti pas mane jau gerokai po pamokų, anksti prieš pamokas arba susitikti ne mano kabinete, kad niekas nesužinotų, jog jie eina pas psichologą. Jie supranta, kad jie nori ateiti, kad jiems reikia ateiti, ir viskas jiems dėl to gerai, bet jie bijo aplinkinių reakcijų. Tarsi bijo kitų pykčio ar kažkokių pašaipų. Tiesa, dažniausiai jie patys daugiau susigalvoja, kad kažkas taip reaguos, nes dabar vaikai labai natūraliai tai priima“, – kalbėjo psichologė L.Rasimaitė.
Lygiai taip pat, kaip mes suprantame žmogų, kuris susirgo gripu, ir nekaltiname jo dėl to, nereikia žmogaus kaltinti ir dėl to, kad jis turi psichologinių sunkumų.
Šeima taip pat gali padėti
Paklausta, kuo vaikui, turinčiam problemų, gali padėti namiškiai, psichologė atsakė, kad vieno recepto nėra, tačiau svarbiausia yra vaiką palaikyti ir nesmerkti jo.
„Lygiai taip pat, kaip mes suprantame žmogų, kuris susirgo gripu, ir nekaltiname jo dėl to, nereikia žmogaus kaltinti ir dėl to, kad jis turi psichologinių sunkumų. Jis nėra kaltas dėl to, kad jam sunku ar kad susirgo psichikos liga“, – teigia L.Rasimaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vaikui dažnai sunku nuolat eiti į reguliarias konsultacijas, todėl šeimos narių palaikymas labai svarbus ir gaunant pagalbą.
„Tėvai, jei vaiko problemos susijusios su šeima, patys turėtų kreiptis į psichologą. Taip jie ne tik patys sužinos ir išmoks daug naudingų dalykų, bet ir parodys pavyzdį savo vaikui. Dažnai tėvai reikalauja, kad keistųsi vaikas, o patys nieko nedaro. Patys eidami į konsultacijas jie parodys vaikui, kad kreiptis pagalbos nėra blogai, ir visi kartu galės keisti savo santykius“, – pasakojo psichologė.
Reikia nebijoti skambinti
Psichologė L.Rasimaitė pasidžiaugė, kad yra tokios psichologinės pagalbos tarnybos kaip „Jaunimo linija“.
Kai kurie vaikai vis dar nenoriai kreipiasi ir prašo psichologo pagalbos, todėl tai, kad vaikai ar paaugliai gali skambinti ir su jais bus kalbamasi išsaugant jų anonimiškumą, pasak psichologės, yra labai sveikintina.
Svarbiausia tik tai, kad vaikai ir paaugliai nebijotų skambinti ir išsipasakoti, nes ten dirbančių savanorių darbas ir yra juos išklausyti.
„Jaunimo linija“ vykdo kampaniją „Padovanok ausį“, kuri skirta atkreipti dėmesį į itin aktualią problemą – depresiją ir kitus emocinius sunkumus. Padovanoti ausį ar tiesiog paremti „Jaunimo liniją“ galima skambinant trumpuoju numeriu 1407 (kaina – 2,9 Eur) arba internetinėje svetainėje adresu padovanokausi.lt. Čia taip pat rasite daugiau informacijos apie kampaniją ir depresiją bei patarimų, kaip sunkią akimirką padėti sau ir kitam.
