Girta kasdienybė
Išgėrinėjantys žmonės, anot E. Kukaitienės, yra greitosios pagalbos gydytojų ir policijos pareigūnų karti kasdienybė.
„Piktnaudžiaujantys alkoholiu dažniau patiria traumų. Girtas žmogus tai pirštus įkiša, kur nereikia, ir susižaloja, dažniau patiria gamybinių traumų darbe, neatsakingai sėda prie vairo, patiria avarijų. Neblaivius dažniau apkandžioja šunys, kurie nemėgsta alkoholio kvapo ir keliamo triukšmo. Kartais net lygioje vietoje griūvantys susilaužo kojas, rankas, išsimuša dantis, tačiau tokia mūsų darbo kasdienybė“, – pasakoja E. Kukaitienė. Dažną girtuokliaujantį kamuoja ne tik alkoholio vartojimo pasekmės, bet ir įvairios lėtinės ligos, juos dažniau puola parazitai.
Tačiau kitu atveju, pasak E. Kukaitienės, priklausomybę nuo alkoholio turintys yra laimės kūdikiai: „Jiems griūvant tarytum kas pagalvę pakiša, kad neužsigautų. Neblaivių kritimas minkštesnis, nes jie būna atsipalaidavę, mažiau jaučia skausmo. Girtam retai išsivysto trauminis šokas. Gali būti, kad alkoholis suteikia anesteziją, todėl neblaivus nejaučia skausmo.“
Konstatuojamas ir 6 promilių girtumas
Nors greitosios medikai patys girtumo nenustatinėja, tai darantys ligoninės Priimamojo medikai yra pastebėję, kad neblaiviems pacientams nustatomas vis didesnis promilių kiekis kraujyje. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjos Daivos Jautakienės, kasdien į ligoninę atvyksta neblaivūs pacientai, kuriems reikalinga medicinos pagalba. Medikų jau nestebina, kai žmogui konstatuojamas 6 promilių girtumas, nors mokslinėje medicinos literatūroje 4-4,5 promilės įvardijama kaip mirtina dozė žmogui.
Ilgą laiką girtuokliaujančio žmogaus organizmas toleruoja didesnį kiekį alkoholio, todėl 6 promilės jam nėra mirtina dozė
„Ilgą laiką girtuokliaujančio žmogaus organizmas toleruoja didesnį kiekį alkoholio, todėl 6 promilės jam nėra mirtina dozė. Tačiau tai labai individualu, nes moterims ar mažiau sveriančiam žmogui tas pats kiekis alkoholio gali suveikti labiau, o suaugusiajam ir daugiau sveriančiam tiek išgėrus nieko nenutinka. Bet kuriuo atveju rizikuoti nevertėtų. Organizmas prie įvairių kvaišalų pripranta, todėl kaskart reikalauja didesnio kiekio“, – teigia E. Kukaitienė.
Dirba kelios medikų komandos
Kai gelbėjama priklausomo nuo alkoholio žmogaus gyvybė, įsitraukia kelios medikų komandos. Greitosios medikai pacientą atgabena į ligoninę, ten paskiriamas gydymas Nefrologijos-toksikologijos skyriuje ar, esant komos būklei, pacientas vežamas į Reanimacijos skyrių. Kai sveikatos būklė atstatoma, pacientui siūloma gydytis toliau Priklausomybių ligų centre.
Neretai apsinuodijimas alkoholiu perauga į alkoholinę komą. Tokių atvejų, pasak E. Kukaitienės, Šiauliuose pasitaiko vis dažniau. Gydytoja nuogąstauja, kad alkoholinė koma neretai diagnozuojama ir vaikams, kurie tėvams nematant vartoja alkoholį. „Jau nebe naujiena, kad tenka gaivinti 10-11 ar 12 metų vaikus, apsinuodijusius alkoholiu. Tėvai turėtų būti budresni“, – aiškina medikė.
Esant nervinei psichozei, pacientas perduodamas Psichiatrijos ligoninės gydytojų priežiūrai. „Kartais, ypač šaltuoju metų laiku, kai neblaivus asmuo niekuo nesiskundžia, jis yra vežamas į nakvynės namus, o jei yra sutariama, į Priklausomybių ligų centrą, kur pacientas gydomas nuo alkoholizmo“, – sako E. Kukaitienė.
Karštis ir alkoholis – nesuderinami
Nors daug traumų patiriama žiemą, kada didesnė rizika pargriūti einant gatve ir susilaužyti kaulus, bet vasarą traumų skaičius išauga dėl aktyvaus poilsio. „Vasarą visi mirksta ežeruose, karstosi po medžius, dažniau naudojasi įvairiu transportu. Tačiau baisiausia tai, kad poilsiaujama dažniausiai išgėrus“, – teigia gydytoja.
Jau nebe naujiena, kad tenka gaivinti 10-11 ar 12 metų vaikus, apsinuodijusius alkoholiu
„Vasarą geriant alkoholį organizme pasigamina daugiau toksinių produktų, todėl kyla rizika apsinuodyti, žmogus greičiau apgirsta, tad alkoholį vartoti reikėtų atsakingai. Kadangi vasarą pagreitėja medžiagų apykaita, alkoholį organizmas pasisavina daug greičiau. Paprastai žmogus žino, kiek jis gali išgerti alkoholio, kad neprarastų savikontrolės, tačiau vasarą tą ribą nustatyti sunkiau“, – aiškina gydytoja.
Nors šiemet skenduolių dar nebuvo, tačiau, anot E. Kukaitienės, tai visuomet aktuali problema. „Blogiausia tai, kad neblaivus šoka į vandenį ir susilaužo stuburą. Tokie žmonės kartais lieka neįgalūs“, – nuogąstauja medikė.
Savižudybės aktualesnės vyrams
Gydytoja E. Kukaitienė piktinasi, kad dažni iškvietimai dėl apsinuodijusių alkoholiu atima iš rimtai sergančių pacientų gyvybiškai svarbų laiką. Tačiau nevykti pas girtuokliaujančius medikai negali, nes pagalba teikiama visiems.
„Besitąsydami su girtuokliais, kurie dažnai mums grasina, reikalauja, kad vežtume į nakvynės namus, vėluojame pas sunkiai sergančius pacientus“, – teigia E. Kukaitienė.
Dėl alkoholio dažniausiai kenčia darbingo amžiaus vyrai. Nusivylę gyvenimu, praradę šeimą ar darbą jie kartais net ryžtasi nutraukti savo gyvybę.
„Matyt, alkoholis drąsina. Ypač vyrai mėgsta grasinti, kad jie nusiskandins, nusižudys ar pasikars. Tačiau kartą pagąsdina, o kitą kartą tą ir padaro. Vyrai šokinėja nuo tiltų, kai tuo tarpu moterys dažniausiai nuodijasi tabletėmis, taip grasindamos, kad nusižudys. Alkoholis visas blogybes išprovokuoja, nes blaivūs žmonės taip nesielgtų“, – aiškina E. Kukaitienė.
Priklausomybių centre – pusė šiauliečių
Šiaulių priklausomybės ligų centro direktorius Elmantas Pranas Zevertas sako, kad per vieną dieną alkoholiku netampama, tačiau net ir abstinentai, kurie kasdien galėtų suvartoti šaukštą alkoholio, padidinę dozę gali tapti priklausomi.
„Žmogus pradeda girtuokliauti dėl daugelio priežasčių. Dabar mokslo yra paaiškinta, kad priklausomybė išsivysto dėl kelių genų kombinacijos. Taip pat aiškinama, kad dar negimęs kūdikis gali iš girtuokliaujančios motinos perimti polinkį į alkoholį. Anksčiau buvo sakoma, kad alkoholiku tampama, tačiau dabar galime teigti, kad tokiu jau gimstama. Girtuokliaujant moteriai nėštumo metu kūdikio smegenys pilnai neišsivysto, nes per placentą vaisius gauna alkoholio, todėl dar negimusio vaiko smegenys yra suardomos. Toks vaikas gali turėti daug sveikatos problemų, tikėtina, kad išsivystys psichikos ligos“, – aiškina E. P. Zevertas.
Šiauliuose per metus Priklausomybės ligų centre gydoma apie 600 pacientų ir pusė iš jų – šiauliečiai.
Pasak E. P. Zeverto, daugiau nei pusė turinčiųjų priklausomybę alkoholiui į medikus nesikreipia, nes nepripažįsta problemos ar jiems taip patogiau gyventi.
„Girtumas – viena iš nelaimių priežasčių, nes neblaivus praranda orientaciją, aptemsta jam sąmonė, pablogėja judesiai, rega. Žmonės neturi saiko ir visuomet linksmindamiesi geria iki pergalės, todėl nelaimių ir neišvengia“, – aiškina Priklausomybės ligų centro direktorius.
