Praėjusį rudenį Šakių rajono, Vaiguviškių kaimo, gyventojas svėrė 301 kg. Prof. Gintautas Brimas jam tiesiai šviesiai pasakė: nenumetęs svorio mirsi. Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė – 74–75 metai, o tokių stambių – perpus trumpesnė. Rolandui tuo metu buvo 38-eri.
Sulieknėti savo jėgomis vyras nebeįstengė, pinigų operacijai neturėjo, todėl kreipėsi į televiziją ir geri žmonės jam paaukojo kelis tūkstančius litų. Spalio 18-ąją ant Rolando skrandžio buvo užmautas jo tūrį mažinantis žiedas ir vyro gyvenimas pasikeitė.
Sveikata dabar – puiki
Nuo žemės ir centą galiu pakelti, ir tabletę nukritusią, ir kojų nagus nusikarpau, ir užpakalį pats nusiplaunu.
Rolandas teigia, kad jo sveikata dabar, palyginti su praėjusiu rudeniu, – puiki: „Nuo žemės ir centą galiu pakelti, ir tabletę nukritusią, ir kojų nagus nusikarpau, ir užpakalį pats nusiplaunu. Papai nukrito žemyn kaip senos tešmenės bobos, pilvas žemyn slysta, šikšnosparnių sparneliai atsiradę jau, pagurklis kaip stumbro.“
Dar pernai Rolandas miegodavo sėdėdamas. Labiausiai bijodavo paslysti ir parkristi - be pagalbos pats neatsikeldavo. Dabar vyras džiaugiasi savo pasiekimais: „Dukra buvo išplovusi grindis, ėjau basas, kaip slydau ant linoleumo, kaip dėjausi ant pilvo visu svoriu. Subėgo visa šeimyna, o aš pats atsistojau.“
Vyras sveriasi kartą per mėnesį pas pažįstamą ūkininką, nes svarstyklių, atlaikančių tokį svorį, neturi. Kad lieknėja, jis supranta ne tik iš svarstyklių rodmenų, bet ir iš laisvėjančių drabužių.
Atsikratė 40 kilogramų
Po operacijos buvo prognozuota, kad per metus R.Onusaitis numes 100–120 kg, tačiau per devynis mėnesius vyras palengvėjo tik 40 kg. „Pasirodo, nėra taip paprasta, kaip atrodo“, – atsiduso sunkiasvoris.
Kad svoris kristų sparčiau, skrandžio žiedą reikia kas kelis mėnesius paveržti – taip dar labiau sumažinamas skrandžio tūris. Rolandui žiedas buvo paveržtas jau tris kartus.
„Per 39-erius metus tas antsvoris jau tikrai pripjovė“, – prisipažįsta vyras. Per savo keturiasdešimtąjį jubiliejų jis norėtų sverti bent jau 200 kg, o vėliau – 150 kg, t.y. perpus mažiau, nei svėrė prieš operaciją.
Stambus nuo gimimo
Iki skrandžio mažinimo operacijos R.Onusaitis ne kartą dėl nutukimo gulėjo ligoninėje, laikėsi įvairių dietų. Jo tukimo priežasties gydytojai pradėjo ieškoti, kai Rolandas dar buvo šešerių metų: „Seniau gi niekas dietų netaikydavo. Pasako: nevalgyk mėsos, bulvių, burokų, duonos. Tai ką valgyti?“
Kodėl jis pradėjo taip tukti, iki šiol neaišku. Motina pasakojo, kad jau gimdymo namuose naujagimis niekaip nepasisotindavo. Sulaukęs aštuonerių Rolandas svėrė 70 kg.
Prie spartaus tukimo prisidėjo ir užklupusi dramblialigė. Dėl šios ligos Rolandas tapo nejudrus, nes nuolat skaudėdavo ištinusias kojas, jis negalėdavo paeiti. Svoris augo tiesiog valandomis.
Pusryčiams – 5 šaukštai bulvių
Rolandui tuo metu atrodė, kad valgo nedaug, tačiau po operacijos pamatė, kad to, ką suvalgydavo vienu prisėdimu, dabar užtenka visai dienai.
Vyras valgo viską, ką ir jo šeima, tik nebe iš 1,5 litro dubens, o iš normalių indų. Pavyzdžiui, pusryčiams žmona Kristina išvirė šviežių bulvių su krapais ir grietine. Rolandas šio patiekalo suvalgė 4 ar 5 šaukštus ir užsigėrė puodeliu pieno – tiek jam dabar tetelpa.
Maistą vyras stengiasi gerai sukramtyti, o valgydamas neužsiima jokia kita veikla, pavyzdžiui, TV žiūrėjimu ar laikraščio skaitymu. Rolandas supranta: norint numesti svorio, reikia keisti įpročius – mažiau valgyti ir daugiau judėti.
Svajoja važinėti dviračiu
Sunkiasvoris planuoja nusipirkti geras padangas, pasigaminti tvirtus ratus ir bandyti važiuoti dviračiu. Dar jis ketina atsivežti iš netoliese gyvenančios sesers treniruoklį – bėgimo takelį, ir, kai tik turės laisvą minutę, stoti ant jo. Ne bėgti, tik žingsniuoti.
Stambus vyras žino, kad jam reikia kuo daugiau judėti, todėl stengiasi iš paskutiniųjų, tačiau nuo didelio svorio nuolat skauda kojas, strėnas. „Paeini – pastovi. Arba nors porai minučių turi prisėsti. Pasėdi, tada vėl gali vaikščioti 5–10 minučių.“, – apie dabartines fizines galimybes pasakoja Rolandas. Nors jos atrodo labai menkos, tiek daug sveriančiam žmogui tai yra pasiekimas.
Dar viena džiugi naujiena – Rolando ketveriais metais jaunesnė žmona laukiasi. Spalį Kristina turėtų pagimdyti dukterį. Onusaičiai jau turi aštuoniolikmetę Rūtą, šešiolikmetį Deividą, keturiolikmetę Liną ir dešimtmetį Saulių.
Nejudrumo žala prilygsta rūkymui
R.Onusaičio atvejis – kraštutinis. Tačiau net ir mažesnė fizinio aktyvumo stoka gali turėti rimtų pasekmių sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Kasmet dėl nejudrumo sukeltų ligų pasaulyje miršta 5,3 mln. žmonių – tiek pat, kiek nuo rūkymo.
Medicinos žurnalas „Lancaster“ paskelbė naujausio tyrimo duomenis, kad kasmet dėl nejudrumo sukeltų ligų pasaulyje miršta 5,3 mln. žmonių – tiek pat, kiek nuo rūkymo.
Anot 33 mokslininkų iš viso pasaulio, atlikusių šį tyrimą, į nejudrumo problemą jau reikėtų žvelgti kaip į pandemiją, mat kas trečias suaugęs žmogus juda nepakankamai. Ypač tai būdinga išsivysčiusioms šalims. Drabužius ir indus už mus išplauna buitinė technika, į darbą važiuojame automobiliais, lipame ne laiptais, o kylame liftu, taigi atsisakome net kasdienės fizinės veiklos.
Nustatyta, kad fizinis pasyvumas 45 proc. didina riziką susirgti širdies vainikinės arterijos ligomis, galvos smegenų insultu – 60 proc., pirmine arterine hipertenzija – 30 proc., kaulų osteoporoze – 59 proc. Taip pat didesnė tikimybė susirgti cukriniu diabetu ir tam tikrų lokalizacijų vėžiu.
Tyrėjai rekomenduoja suaugusiam žmogui per savaitę mankštintis bent 150 minučių (t.y. 2,5 valandos). Nebūtina bėgioti ar sportuoti sporto klube. Kaip mankšta įvardijamas greitas pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu, fizinis darbas sode.
Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto 2010-aisiais atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų (nuo 15 iki 74 metų) priskiria save didelio fizinio aktyvumo grupei. Šie respondentai vaikščiojimui ar dviračio mynimui per dieną skiria maždaug valandą. Nesportuojančių gyventojų Lietuvoje – 38 proc. Tai beveik prilygsta Europos vidurkiui – 39 proc. Mažiau juda vyresnio amžiaus žmonės, moterys ir žemesnį išsilavinimą turintys asmenys.
Išleidžia milijonus
Kūno kultūros ir sporto departamentas visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo veiklai Lietuvoje šiais metais skyrė daugiau nei 3 mln. Lt.
Sporto infrastruktūrai plėtoti per valstybės investicijų programą skiriama apie 32 mln. Lt. Sporto federacijos taip pat gauna paramą iš valstybės biudžeto, jos privalo ne tik rūpintis profesionaliais sportininkais, bet ir plėtoti savo sporto šaką visuomenėje.
Septintus metus Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomai Nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatos stiprinimo veikloje, skatinimo programai 2012-aisiais skirta 200 tūkst. Lt.
Labiau tunka vyrai
Gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės teigimu, „fiziniu aktyvumu visų svorio problemų išspręsti neįmanoma – būtina sutvarkyti ir maisto racioną. Ne vien tik fizinio aktyvumo stoka, bet jo ir netinkamo maitinimosi junginys sąlygoja daugelio ligų atsiradimą, o tos ligos gali būti mirtinos. Viena dažniausiai pasitaikančių ligų – nutukimas.“
2010-aisiais atliktas „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas“ atskleidė, kad Lietuvoje nuo 1994 iki 2010 m. antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc. Tuo metu tarp moterų situacija nepasikeitė: 2010 m. antsvoris nustatytas pusei, o nutukimas – penktadaliui moterų.
