Kokliušu susirgo ir skiepyti
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) neseniai pateikė stulbinančius duomenis. Nuo šių metų gegužės 1-osios iki birželio 8 dienos Lietuvoje užregistruoti 22 nauji kokliušo atvejai – paprastai jų tiek būdavo per metus. 10 iš 22 susirgusiųjų buvo skiepyti bent viena kokliušo vakcinos doze, o 5 jų buvo atliktas visas šios vakcinos kursas – penki skiepijimai. Taigi, tik 6 iš 22 susirgusiųjų buvo apskritai neskiepyti nuo kokliušo.
Iš 22 pacientų vieno gyvybė užgeso. Kūdikis buvo neskiepytas, nors vakcina nuo kokliušo įtraukta į Lietuvoje galiojantį skiepų kalendorių ir tėvams būtų nieko nekainavusi.
ULAC duomenimis, vis daugiau tėvų atsisako skiepyti savo vaikus.
Skiepytis mažiau linkę ir suaugusieji. Pavyzdžiui, Lietuvoje iki šių metų gegužės mėnesio nuo erkinio encefalito pasiskiepijo 2000 mažiau žmonių nei pernai tuo pačiu metu. Kitas faktas – šiemet daugiau ir užsikrėtė šia liga.
VU Vaikų ligoninės Pediatrijos centro direktorių, prof. habil. dr. Vytautui Usoniui šie faktai kelia nerimą. Jis teigia, kad povakcininis imunitetas nėra visam gyvenimui, tik žmonės dažnai to nežino. Vakcina nuo ligos saugo 5–7 metus, tad neužtenka pasiskiepyti vienąkart.
V.Usonis: „Kodėl gydytojus bandoma parodyti kaip maniakus, kad jiems trūks plyš reikia vaikus paskiepyti?“
Šį kokliušo protrūkio atvejį, kai susirgo nemažai pasiskiepijusių, gydytojas aiškina paprastai: „Dauguma iš susirgusių – paaugliai, kurie buvo paskiepyti taip, kaip buvo daroma iki 2007-ųjų, kai paskutinę dozę įskiepydavo dvejų metų vaikui. Nuo 2007-ųjų kokliušo vakcinos įskiepijamos vyresniems – ikimokyklinio amžiaus vaikams. Natūralu, kad praėjus 10 metų po visų vakcinos dozių paauglys tampa imlus ir gali susirgti, nes netenka imuniteto ligai.“
Viena nuomonė: skiepai – pavojingi
Žmonės aktyviai skatinami skiepytis nuo gripo, kokliušo, erkinio encefalito, stabligės, gimdos kaklelio vėžio ir daugelio kitų ligų. Kai kurios vakcinos yra valstybės finansuojamos. Tačiau skiepų poveikis vertinamas vis prieštaringiau. Tai ypač trikdo tėvus, nes dažniausiai skiepijami kūdikiai arba vaikai.
Štai Vilniaus natūraliosios terapijos klinikos gydytojo homeopato Antano Januškevičiaus teigimu, skiepai nuo ligų neapsaugo nei vaikų, nei suaugusiųjų. Negana to – jie esą kenkia.
„Pas mane dažnai ateina mamų su mažais vaikais, kurios pasakoja, kad viskas buvo gerai, kol nepaskiepijo vaiko, – pasakoja A.Januškevičius. – Paskiepytas jis tapo neramus, dirglus, hiperaktyvus, sutriko jo raida, jam skauda pilvą, prasidėjo traukuliai ar pan. Vėlesniame amžiuje dėl skiepų gali sutrikti širdies ritmas, tulžies takuose gali būti įvairių komplikacijų.“
Kita gydytoja – homeopatė Daiva Jakubonienė pati yra keturių vaikų mama, todėl, kai reikėdavo vaikus skiepyti, kiekvienąkart spręsdavo dilemą.
„Kai kartą neskiepijau dukters, pasirašiau, jog suprantu, kad nuo ligos gelbėja tik skiepai. O kai skiepijau ją nuo poliomelito, ant lapelio, kurį reikėjo pasirašyti, buvo parašyta, jog vaikas gali mirti nuo to skiepo. Pagalvokite, ką mes sulyginame: ar numirti dabar, ar kažkada susirgti ir numirti?“ – stebisi gydytoja.
Tiek jai, tiek jos dukteriai buvo pasireiškęs šalutinis poveikis nuo tuberkuliozės skiepų – injekcijos vietoje atsirado delno dydžio raudona dėmė.
Nors, atrodytų, geriau rizikuoti patirti nedidelį šalutinį poveikį nuo skiepų, nei susirgti nepasiskiepijus, D.Jakubonienė prisimena savo kolegės, anksčiau dirbusios vaikų gydytoja ligoninėje, pasakojimą. Medikės budėjimo metu buvo atvežtas vaikas su visų keturių galūnių paralyžiumi po skiepų. Tiesiogiai to įrodyti neįmanoma, tačiau, anot gydytojos homeopatės, tai galima atsekti pagal eiliškumą: vaikas buvo paskiepytas ir netrukus jį paralyžiavo. Prieš tai jokių traumų jis nebuvo patyręs.
Kita nuomonė: nesiskiepysite – susirgsite
Priešingos nuomonės nei kolegos homeopatai laikosi pediatras V.Usonis: „Apie skiepų efektyvumą kalbama jau 200 metų. Ir pasaulinės sveikatos organizacijos, ir nacionalinės stambios organizacijos nuolat rūpinasi skiepų veiksmingumu, saugumu, ir absoliučiai jokių abejonių dėl jų nėra. Civilizuotų šalių tikslas – apsaugoti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius, kad jie nesirgtų ir neperduotų ligų kitiems, todėl skiepyti reikia visus.“
 |
| BFL nuotr./Vytautas Usonis |
Patyrusių nepageidaujamų šalutinių poveikių, anot V.Usonio, yra labai nedaug, ir visi šie poveikiai praeina be jokio specialaus gydymo ar liekamųjų reiškinių.
„Vaikai dar nėra susitikę su daugeliu mikroorganizmų, o kažkada tai turės nutikti. Tai gali įvykti dviem būdais: reikia įskiepyti vakciną arba vaikas anksčiau ar vėliau natūraliai susirgs. Trečio kelio nėra“, – tvirtina garsus pediatras.
Jo teigimu, visada sveikesni bus pasiskiepiję žmonės, nes jie neserga užkrečiamomis ligomis.
Vakcinų kokybės problema
Kitas opus klausimas – ar vakcinos, patenkančios į Lietuvos rinką, yra kokybiškos. Šiuo klausimu medikai taip pat pasidalija į dvi stovyklas.
V.Usonis teigia, kad Lietuvoje skiepijama lygiai tokiomis pačiomis vakcinomis, kaip ir kitose Europos šalyse. Visos jos registruojamos ES.
A.Januškevičius pabrėžia, kad didžiausia problema ta, jog vakcinos, atkeliaujančios pas mus, nekokybiškos, jose yra įvairių sunkiųjų metalų
V.Usonis nesutinka su nuomone, kad pas mus patenka pasenusios vakcinos: „Kiekvieną kartą skiepydamas vakciną gydytojas turi įsitikinti, kad jos galiojimo laikas yra nepasibaigęs. Į medicinos dokumentus visada įrašoma vakcinos serija ir galiojimo laikas ir netyčia paskiepyti sena vakcina yra absoliučiai neįmanoma. Kodėl gydytojus bandoma parodyti kaip maniakus, kad jiems trūks plyš reikia vaikus paskiepyti? Jeigu vakcina yra nesaugi, aš būsiu pirmas, kuris sakys, kad tą vakciną reikia išimti iš kalendoriaus, apyvartos ir praktikos.“
Bet gydytojas A.Januškevičius pabrėžia, kad didžiausia problema ta, jog vakcinos, atkeliaujančios pas mus, nekokybiškos, jose yra įvairių sunkiųjų metalų. Jos tikrinamos užsienyje, ne Lietuvoje, todėl esą nėra garantijų. „Kai padaromi vakcinų patikrinimo testai, kokybiškos vakcinos atrenkamos savo šaliai – Vokietijai, Italijai, o nekokybiškos siunčiamos į Lietuvą, Rusiją“, – tikina medikas.
A.Januškevičius pateikia pavyzdį: viena jo pacientė nuvažiavo su vaiku į Vokietiją. Medikai paklausė mamos, kokia vakcina skiepytas vaikas. Išgirdę pavadinimą jie nusistebėjo: tokios nežino.
Rizika ir pasekmės
„Tėveliai ir mamytės teigia, kad apsiima atsakomybę už vaikų sveikatą, bet, kai vaikai suserga, jie visi atvažiuoja į mūsų ligonines pas vadinamosios universitetinės medicinos gydytojus.
Pagal statistiką, didžioji dauguma tėvų tykiai ramiai savo vaikus skiepija ir viską padaro taip, kaip geriausia vaikams. Yra keli homeopatai, kurie nusistatę prieš skiepus. Jie neatstovauja daugumai – jie tiesiog labai matomi ir girdimi“, – ginčą dėl skiepų naudos įvertina V.Usonis.
A.Januškevičius irgi meta akmenį į kolegų daržą: „Mūsų pediatrų lygis nėra gana aukštas. Jie į daug ką neatkreipia dėmesio. Jeigu paimtume skiepytų ir neskiepytų vaikų grupes, pamatytume akivaizdžius skirtumus. Skiepyti vaikai turi daug problemų su sveikata, o neskiepyti – ne.“
Keturis vaikus auginantis homeopatė D.Jakubonienė nėra tokia kategoriška: „Niekas negali atsakyti į klausimą: skiepytis ar ne, nes visada yra ir rizika susirgti, ir rizika skiepytis. Mes šių rizikų negalime palyginti, nors, kiek aš pažįstu neskiepytų žmonių, jie sąlyginai labai sveiki.“
