Izolda nėra tipinė močiutė ir jos rutina gan neįprasta jos amžiaus žmonėms. Tik prabudusi, bet vis dar gulėdama lovoje, per dešimt minučių ji atlieka Tibeto hormoninę gimnastiką, kurią išmoko pagal vaizdo įrašą, surastą „Youtube”. Suaktyvinusi kūną, iš lovos ji lipa energinga. Tuomet išgeria stiklinę vandens su citrina, užsitaiso puodelį kavos ir dienai pasiruošta.
Sveikatos ir fizinės būklės 70-ties metų Izoldai galėtų pavydėti ne tik to paties amžiaus žmonės. Šalia jos reiktų pasitempti ir jaunesniems.
Dukart per savaitę ji lankosi jogos užsiėmimuose, kuriuos veda dukra Inga, o penkis kartus per savaitę jiems vadovauja ir pati. Tik jos užsiėmimų dalyviai – senjorai.
Izolda prisipažįsta, kad vaikystėje buvo moksliukė, tačiau labai nesportiška. Mokyklos baigimo atestate tarp visų penketų buvo tik du ketvertukai – prasčiau įvertinta kūno kultūra ir lietuvių kalbos žinios. O plaukti išmoko tik būdama keturiasdešimties.
Tačiau šiandien, sveikatos ir fizinės būklės jai galėtų pavydėti ne tik to paties amžiaus žmonės. Šalia jos reiktų pasitempti ir jaunesniems.
„Esu aktyvi močiutė. Vaikštau po koncertus, teatrus. Siuvuosi drabužius, mėgstu skaityti ir lankytis baseine. Taip pat šiais metais su dukros šeima nuvykome į muzikos festivalį „Mėnuo juodaragis“, kuris vyko Zarasų rajone, Dūburio ežero saloje. Ėmiau slidinėti, lankyti dukros vedamus jogos užsiėmimus. Būdama 54-erių pradėjau jogą praktikuoti rimčiau. Dabar ji – tiek darbas, tiek gyvenimo būdas“, – prisipažino Izolda.
Moteris patikino turinti taisyklę: kai vaikai nustoja eiti paskui tave, reikia pradėti eiti paskui juos.
„Ir aš esu būtent ta močiutė, kuri stengiasi neatsilikti“, – šyptelėjo energinga moteris.
Kai vaikai nustoja eiti paskui tave, reikia pradėti eiti paskui juos.
Jos gyvenime joga atsirado neatsitiktinai. Tuomet, kai dukra pastebėjo, jog mama per daug jautri, daug verkia ir yra nelaiminga. Dažnai kūprindavosi ir iš tos žavingos išsiskleidusios moters tapo nelaiminga močiute.
Dukra jai pasiūlė savaitę atlikti tris labai lengvus pratimus. Kitą savaitę – dar tris. Ir nemalonios būsenos kaip nebūta. Izolda net nepastebėjo, kai po metų nustojo skaudėti sąnarius, dingo kiti kamavę skausmai ir savijauta pagerėjo.
Tuomet Izolda sulaukė pasiūlymo iš tuometinio studijos vadovo – jis pakvietė ją vesti užsiėmimus senjorams. Pirmas kartas, kaip prisipažįsta ji, buvo labai sunkus: pradėjo nuo paprasčiausios sąnarių mankštos, labai jaudinosi.
Paklausta, kaip į naująjį užsiėmimą reagavo draugės, Izolda nusijuokė: „Visos mano draugės čia. Visos paskui mane atėjo. Ir visos gerai atrodo pagal savo amžių. Juk svarbiausia mūsų metuose, ne taip, kaip atrodai, o taip, kaip jautiesi.
Organizmas sensta. Tik galima senti greičiau arba lėčiau. Galima nesveikai maitintis, nesveikai mąstyti, nesilaikyti režimo ir organizmas sens greičiau. Jeigu esi fiziškai aktyvus, sveikai gyveni, tai senėjimo procesas lėtėja.“
Šiuo metu Izolda vis dar veda jogos užsiėmimus senjorams. Ir jei atsiranda žmonių, kurie mano, kad yra per seni, turi ligų, skauda sąnarius, tad joga – ne jiems, ji paprieštarauja. Moters užsiėmimus lankančios grupės amžiaus vidurkis – 65-eri metai.
Pasak Izoldos, atlikus jogos praktikas, vieniems susitvarkė kraujospūdis, kiti nustojo vartoti vaistus nuo skausmo, treti atsisakė „Kosmo disko“, nes sustiprėjo nugara.
„Darbas su senjorais turi savo specifiką. Jie, kaip ir kitų amžiaus grupių žmonės, turi savų psichologinių ypatumų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Jogos mokytojas yra kartu ir psichologas bei pedagogas“, – patikino moteris.
Pasak jos, senjorai po užsiėmimų susėda prie arbatos stalo. Čia vyksta pokalbiai, dalinamasi patirtimis ir įspūdžiais. Jie jaučiasi, tarsi priklausytų mažai bendruomenei. Pvz., jei kuri yra dailininkė, tai visi užsiėmimų dalyviai eina į jos parodos atidarymą. Vyksta bendravimas.
„Dažnai tokiame amžiuje moterys yra našlės. Čia jos susiranda ir užsiėmimą, kuris sveikatina, ir kolektyvą bendraminčių. Daugeliui atrodo, kad senatvėje gyvenimas baigiasi. Išėjai iš darbo ir viskas. Čia stengiamasi keisti šį požiūrį.
Juk reikia pradėti ruoštis senatvei. Nereikia užsidaryti namuose. Reikia patiems atsigręžti į pasaulį, ieškoti to, kas padėtų gražiai pasenti, kad taptume išmintingi, atrastume ramybę, būtume malonūs savo aplinkai, draugams ir vaikams“, – pokalbį užbaigė pašnekovė.
