Kodėl įvyksta stresinis kaulo lūžis
Ne visais atvejais kaului lūžti reikia traumos, teigia Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojas ortopedas traumatologas Arnoldas Sipavičius. Viena iš tokių lūžių grupių siejama su onkologinėmis ligomis, dėl kurių atsiranda pokyčiai kaulinėje struktūroje: pasikeičia kaulo tvirtumas, struktūra, todėl jis gali lūžti įprastos fizinės veiklos metu, pavyzdžiui, atliekant namų ruošos darbus, arba dėl neadekvačios traumos, tarkime, nėra normalu, jeigu, stryktelėjus nuo vieno laiptelio ant kito ar šiek tiek kryptelėjus koją, lūžtų šlaunikaulis.
Kita nestandartinių kaulų lūžių grupė susijusi su osteoporoze, kuri vystosi su amžiumi. Kuo liga labiau pažengusi, tuo kaulai trapesni, lengviau pažeidžiami ir tuo lengviau įvyksta lūžiai. Du trečdaliai tokių lūžių diagnozuojami moterims, daugiausia nuo 60 metų, kadangi po menopauzės pasikeičia hormonų apykaita jų organizme, dėl to joms osteoporozė vystosi dažniau ir būna labiau išreikšta negu vyrams.
„Dar viena lūžių grupė susijusi su fiziniu krūviu, kuris nebūtinai labai didelis, bet įvyksta vadinamasis tam tikro kaulo „pernaudojimas“. Dažnai tai antro arba ketvirto padikaulių ar blauzdikaulio lūžiai. Paprastos buitinės veiklos metu mūsų kojos apkrovos vektorius ir pačios kojos ašies vektorius nesutampa, kadangi šlaunikaulis ties klubo sąnariu sudaro tam tikrą kampą, jis nėra visiškai vertikalus. Iki 7 laipsnių šis kampas laikomas normaliu. Tačiau tam tikrais atvejais tas kampas gali būti didesnis. Tuomet padidėja ir poveikis kaulams – susidaro sąlygos įvykti stresiniam lūžiui“, – aiškino pašnekovas.
Ar galima apsisaugoti?
Stresinis kaulo lūžis nėra toks pats, kaip patirtas po traumos, ir dažniausiai būdingas tik apatinėms galūnėms, t. y. kojoms.
Tokie kaulų lūžiai nėra naujiena sportininkams, kurių galūnės turi atlaikyti didelius fizinius krūvius. Tačiau tai nutikti gali bet kam. Pavyzdžiui, stresinis kaulo lūžis gali įvykti kelionėje, po įspūdingo, bet nuvarginusio visos dienos pasivaikščiojimo po svetimą miestą arba kalnus. O kartais nereikia net didelio fizinio krūvio, užtenka, kad ta veikla gerokai kitokia nei žmogus buvo įpratęs.
„Žmogui gali atrodyti, kad fizinis krūvis nėra didelis, bet konkreti vieta, kurioje įvyksta lūžis, dėl tam tikrų specifinių sąlygų – nepatogios avalynės, labai nebūdingo žmogui fizinio krūvio, staigiai pasikeitusio jo pobūdžio ir pan. – gauna labai didelę apkrovą. Taip pat tokius lūžius gali išprovokuoti plokščiapėdystė, nes tuomet blauzdai tenka didesnis krūvis.
Nedidelės įtakos gali turėti sutrumpėję kojų raumenys. Dažniausiai sutrumpėja lenkiamosios raumenų grupės. Tuomet mes vaikštome šiek tiek sulenktu sąnariu – tiek kelio, tiek klubo. Dėl to sąnarys gauna padidintą krūvį, prasideda pokyčiai tiek jame, tiek aplink esančiuose audiniuose, o tai savo ruožtu keičia eiseną, raumenys išsibalansuoja, nuolat labiau pakraunama kuri nors kojų kaulų vieta, o tai sudaro sąlygas įvykti stresiniam lūžiui. Kita vertus, tai nėra pagrindinis veiksnys. Anksčiau minėtos lūžių priežastys yra įprastesnės“, – pasakojo A.Sipavičius.
Jeigu po lūžio kaulas ilgai negyja arba tokie lūžiai kartojasi, gydytojas pataria būtinai išsiaiškinti priežastį.
„Klinikose mes jau turime galimybę padaryti viso kojų ilgio nuotraukas stovint. Tuomet galime aiškiau diagnozuoti esamas deformacijas ir pavojingas streso zonas. Sprendimas kartais būna visiškai paprastas – pavyzdžiui, ortopedinis padukas į batą.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad sportui būtina pasirinkti gerą avalynę – nepagailėti jai pinigų. Paradoksalu, batams, kuriuos mūvime eidami į gatvę ar į svečius, skiriame daug dėmesio, o sportui naudojame beveik „sutrintus“ sportbačius. Tačiau reikia žinoti, kad jie susidėvi daug greičiau nei mūsų įprasti batai“, – patarė pašnekovas.
Beje, silpnų kaulų priešnuodis – jėgos pratimai. Atsiranda vis daugiau informacijos, kad jie būtini, nepriklausomai nuo to, kokia sporto rūšimi mes dar užsiimame. Pavyzdžiui, jeigu jeigu mėgstame bėgioti, turime skirti laiko ir jėgos treniruotėms. Mat stiprūs raumenys apsaugo kaulus nuo lūžių.
Kaulas sugyja pats
Gera žinia, kad stresiniam kaulo lūžiui specifinio gydymo dažniausiai nereikia, per 6–8 savaites kaulas sugyja pats, kadangi lūžis įvyksta ne per visą kaulo skersmenį. Tik išskirtiniais atvejais, gali reikėti chirurginės intervencijos užfiksuojant lūžį, pavyzdžiui, pėdoje.
Dažniausiai lūžio vietą reikia palikti laisvą, be jokių gipsų ar įtvarų, ir užtenka simptominio gydymo: kuo daugiau poilsio galūnei, jeigu reikia, naudoti pagalbinę lazdelę arba ramentus, tą vietą šaldyti, dažniau laikyti koją pakeltą aukščiau ir, naudojant elastinį bintą ar kompresinę kojinę, neleisti aplink esantiems audiniams sutinti, nes tuomet jaučiame didesnį skausmą ir nemalonų tempimą iš vidaus.
Po pagijimo sugrįžti į įprastą krūvį reikia palaipsniui, kad neatsinaujintų ta pati trauma arba neištiktų nauja. Galbūt reikėtų pakeisti sporto rūšį, jeigu trauma įvyko dėl jos pobūdžio.
Stresinio kaulo lūžio dažnai rentgenas neparodo, lūžio linija išryškėja jau prasidėjus gijimo procesui.
Įdomu, kad stresinio kaulo lūžio dažnai rentgenas neparodo, lūžio linija išryškėja jau prasidėjus gijimo procesui arba atsiradus kauliniam rumbeliui. Mat įtrūkimas labai subtilus.
Pasak mediko, stresiniai kaulų lūžiai, lyginant su trauminiais, nėra dažni. Jie sudaro iki 1 proc. visų lūžių. Tačiau specifinėse grupėse – tarp onkologinių ligonių, menopauzę patiriančių moterų – šis procentas didesnis. Kita vertus, yra ir tokių atvejų, kad žmonės net nesikreipia į gydytojus. Pajutę skausmą, jie nepagalvoja apie lūžį, nes traumos nebuvo. Tiesiog apriboja fizinį krūvį, kol skausmas išnyksta, ir pasveiksta savaime.
