Kaip veikia 3D žmogaus modelis
Šio kol kas vienintelio tokio Baltijos šalyse įrankio tikslas – kad žmogus, jausdamas tam tikrus simptomus kurioje nors kūno vietoje, spustelėjęs ant 3D žmogaus modelio, galėtų pamatyti, kokie organai yra toje vietoje, sužinoti, kokiais simptomais gali pasireikšti jų sutrikimai ir kokias ligas jie gali lemti. 3D žmogaus modelio interaktyvumas leidžia jį sukioti 360 laipsnių kampu. Taigi yra galimybė visus organus, kurie slepiasi po mūsų oda, apžiūrėti iš visų pusių. Įrankio išvaizdą kūrė skulptorius, gerai išmanantis žmogaus kūno anatomiją.
Kaip pasakoja viena iš šio įrankio rengėjų, „Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Jūratė Karpovienė, pateikta informacija skirta pirmiausia patiems pacientams, kad šie, pagal pateiktus trumpus ligų aprašus ir jų metu pasireiškiančius simptomus, įvertintų savo būklę ir suvoktų, kokių tyrimų reikėtų diagnozei patikslinti. Kita vertus, tai pagalba ir gydytojui, nes naudodamasis šiuo įrankiu jis gali pacientui aiškiai ir inovatyviai pristatyti rekomenduojamas tyrimų programas.
Kaip veikia šis modelis? Pasak pašnekovės, ligos ir simptomai suskirstyti pagal organizmo sistemas. Pavyzdžiui, virškinamąjį traktą sudaro skrandis, plonoji žarna ir storoji žarna. Apie kai kuriuos svarbius organus informacija pateikiama atskirai.
„Nežinant anatomijos ir nematant, kas yra po oda, pačiam žmogui sunku susigaudyti savo simptomuose. Pavyzdžiui, skauda dešinį šoną. Pirmiausia kyla klausimas, kokie organai ten yra. 3D žmogaus modelis kaip tik padeda sužinoti, į kurią pusę reikėtų kreipti simptomo priežasties paieškas. Pateiktas simptomų sąrašas 3D modelyje tikrai nėra baigtinis, tačiau surinkti dažniausiai pasitaikantys ir nerimą keliantys simptomai bei ligos, susijusios su tam tikra organizmo sistema.
Iš pateikiamų tyrimo programų pirmoji programa dažniausiai būna tikslinė, susijusi su konkrečia organizmo sistema, toliau pateikiamos papildomos programos – tiek profilaktinės, tiek specializuotos, pavyzdžiui, vėžio žymenų.
Įmonėje teikiamų tyrimų ir tyrimų programų spektras gana platus, todėl jei pačiam klientui sunku nuspręsti, slaugytojos maloniai patars, kurią programą rinktis pagal jaučiamus simptomus. Didžiuosiuose miestuose galima ir gydytojo konsultacija, kurios metu gydytojas, išklausęs paciento nusiskundimus, gali tiksliau patarti, kokie tyrimai yra būtini, kurie būtų rekomenduojami. Taip pat mūsų gydytojai pakomentuoja gautus tyrimų rezultatus, kitaip tariant, skaičius paverčia žmogui suprantama kalba. Kadangi gautuose rezultatuose pateikti tik atskiri skaičiai, bet labai svarbu suvokti kaip šie skaičiai vienas su kitu susiję“, – aiškino pašnekovė.
Kodėl negalima ieškoti tyrimų interpretacijų internete
Pasak J.Karpovienės, gydytojų konsultacijos ir atsirado todėl, kad žmonės gavę rezultatus, užuot lindę į internetą ir aiškinęsi, ką reiškia kiekvienas rodiklis, gautų patikimą informaciją iš specialisto.
„Jeigu atlikta plataus spektro tyrimų programa, kurios rezultatai išdėlioti į 40 eilučių, ir keturios iš jų paryškintos, t. y. neatitinka normos, žmogus internete greitai atranda net ne keturias, o keturiasdešimt ligų. Tačiau iš tiesų vienas pakitęs skaičius gali būti tiek visiškai nereikšmingas, tiek nurodyti konkrečią ligą. Mūsų tikslas ir yra žmogui paaiškinti, ką reiškia tie skaičiai, ar reikia atlikti papildomų tyrimų diagnozei patikslinti ir kokių. Savo laboratorijoje mes galime atlikti beveik 3 tūkst. atskirų tyrimų, kurie paprastai nėra rutininiai, bet reikalingi diagnozės patikslinimui“, – teigė medikė.
Pašnekovė primygtinai nerekomenduoja žmonėms internete ieškoti savo tyrimų atsakymo interpretacijos dar ir todėl, kad šios normos – labai individualus rodiklis, priklausantis nuo daugybės veiksnių – naudojamų reagentų, geografinės zonos, žmogaus rasės, lyties ir amžiaus. Jos apskaičiuojamos pagal sudėtingas formules, pavyzdžiui, kai žmogus gauna savo tyrimų rezultatus, jis mato ir nurodytas normas ir jos būna individualiai apskaičiuotos būtent jam. Žinoma, yra tyrimų, kurių normos visiems vienodos, bet daugeliu atvejų įvairiems žmonėms normos dėl minėtų veiksnių gali skirtis.
Ką parodo profilaktinės programos
3D žmogaus modelyje taip pat pateiktos ir profilaktinės sveikatos ištyrimo programos. Jos sudėliotos taip, kad parodytų ne tik konkrečios sistemos, bet ir bendrą organizmo vaizdą.
„Šias programas rekomenduojame, net jeigu žmogus neturi jokių simptomų ar skundų. Gydytojai pataria bent kartą per metus investuoti į savo sveikatą ir atlikti profilaktinį sveikatos ištyrimą, ypač jauniems darbingo amžiaus žmonėms, kuriems poliklinikoje profilaktinės programos nekompensuojamos. Nors jauname amžiuje galima dar nejausti simptomų, bet pirmieji vieno ar kito sutrikimo pokyčiai jau gali būti prasidėję ir matomi kraujo tyrimo metu. Jeigu liga nustatoma ankstyvoje stadijoje, gali užtekti labai menkos korekcijos. Visas pasaulis žino, kad profilaktika kainuoja pigiau nei gydymas – tiek valstybei, tiek pačiam pacientui“, – įsitikinusi J. Karpovienė.
Pasak medikės, tyrimų programų privalumas tas, kad vienu kraujo paėmimu žmogui būtų atliktas optimalus tyrimų skaičius, leidžiantis tiksliai įvertinti jo būklę išvengiant nereikalingų tyrimų. Todėl kasmet laboratorijoje sudaroma gydytojų darbo grupė, kuri jas kuria ir peržiūri, diskutuoja, kiek vienas ar kitas tyrimas programoje yra prasmingas.
„Pavyzdžiui, kepenų fermentų tyrimo programoje siūloma išsitirti aštuonis fermentus. Šis skaičius atsirado neatsitiktinai. Nors būtų galima jų tirti mažiau, tarkime, tris, tačiau tyrimo rezultatas gali nieko neparodyti, o žmogus skundžiasi skausmu kepenų srityje. Tokiu atveju vis tiek reikės atlikti papildomus tyrimus. Todėl į programą įtraukiama tiek tyrimų, kad rezultatas būtų aiškus iš karto“, – teigė medikė.
Sveikatos priežiūros ateitis – holistinis požiūris
Taip pat kasmet peržiūrima, ar kurie nors tyrimai nėra jau pasenę, o jų vietoje neatsiradę pažangesnių. Mat mokslas sparčiai vystosi į priekį.
„Štai vienas iš pavyzdžių. Kalbant apie vienų ar kitų tyrimų prasmingumą, mums patiems visada nemažai diskusijų kelia geležies kraujyje tyrimas. Viena vertus, tai momentinis geležies lygio matavimas kraujyje ir tarsi neturėtų būti reikšmingas. Visgi, naujausi tyrimai patvirtina, kad jis reikalingas, nes aiškiai parodo šiandieninę situaciją. Tačiau kartu būtina tirti ir feritiną, parodantį, kiek geležies atsargų yra sukaupęs organizmas. Mat, jeigu šiuo metu geležies kiekis yra normalus, dar nereiškia, kad organizmas turi atsargų, o jei feritino kiekis normalus, dar nereiškia, kad šiandien mes suvartojame pakankamai geležies visoms organizmo funkcijoms užtikrinti. Šie tyrimai taip pat parodo, ar reikia papildomai tirti vitamino B12 ir folinės rūgšties koncentraciją. Beje, šių medžiagų pastaruoju metu mums dažnai trūksta, nes mūsų maistas yra gerokai pasikeitęs“, – aiškino pašnekovė.
Pati tokių tyrimų programų idėja remiasi holistiniu požiūriu į žmogų, kuris populiarėja visame pasaulyje ir po truputį atkeliauja ir į mūsų sveikatos apsaugos sistemą. Šio požiūrio esmė – mūsų organai nėra sudėlioti į atskirus stalčiukus, visos organizmo sistemos tarpusavyje susijusios. Todėl, ieškant nusiskundimų priežasties, dažnai vieno specifinio tyrimo, susijusio su kuriuo nors organu, neužtenka, kad pasimatytų visuma. Tarkime, žmogus, turintis problemų su skydliauke, dažniausiai žino, kokius hormonus ji gamina. Tačiau ar jis žino, ką gamina antinksčiai, kurių hormonai taip pat labai svarbūs?
Planuojama, kad ateityje 3D žmogaus modelio pagalba vartotojas galėtų išfiltruoti visus laboratorijoje atliekamus tyrimus. Be to, įvertinus vartotojų patirtis, šis įrankis bus tobulinamas. Taip pat stiprinama gydytojų komandą nuo šeimos gydytojų, pas kuriuos gali prisirašyti gyventojai ir gauti visas pagal ligonių kasas priklausančias paslaugas nemokamai, iki gydytojų specialistų. Taip sveikatos paslaugos žmogui taptų labiau prieinamos, būtų teikiama nuosekli, savalaikė sveikatos priežiūra, kuriama sveikesnė ir laimingesnė visuomenė.
