Taip pat skaitykite: V.Andriukaitis prisiminė prieš 50 metų Europą sukrėtusią vaistų tragediją
V.Andriukaitis – užsienio žurnalistų akimis
ES šalių žurnalistams Vytenis Andriukaitis kelia didelį susidomėjimą. Dar prieš susitikimą su komisaru daugelis Lietuvos žiniasklaidos atstovų klausinėjo apie V.Andriukaičio karjerą širdies chirurgijoje, vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir netgi domėjosi, kodėl jis gimė ne Lietuvoje, o Jakutijoje. Buvo girdėjusių ir apie atvejus, kai V.Andriukaitis tiesiog gatvėje gelbėjo žmonių gyvybes (2010 m. suteikė pagalbą kompozitoriui Mikalojui Novikui, o 2012 m. – turistei iš Norvegijos – red. past.).
Klausinėjo V.Andriukaičio net apie VW skandalą
Tačiau oficialaus susitikimo su V.Andriukaičiu metu ES žurnalistams rūpėjo sveikatos politikos dalykai: Sirijos pabėgėlių keliami iššūkiai ES sveikatos sistemai, naujų technologijų vaistų gamybos pramonėje patikimumas, farmacijos srities skaidrumas, kova su korupcija medicinoje, investicijos, kurios padėtų išlaikyti aukštą visuomenės sveikatos lygį nenaudojant vaistų ir t.t.
Taip pat komisaro buvo klausiama ir apie VW automobilių koncerno krizę...
Taip pat komisaro buvo klausiama ir apie „Volkswagen“ automobilių koncerno krizę, kuri parodė, kad ES kokybės kontrolės sistemos nėra idealios. Vis dėlto V.Andriukaitis užtikrino, kad šiu metu niekur kitur pasaulyje neegzistuoja tokie aukšti maisto ir vaistų saugos standartai, kaip ES. JAV, jo teigimu, yra gerokai toliau pažengusi tik ribodama tabako ir alkoholio vartojimą.
15min.lt taip pat klausė komisaro V.Andriukaičio nuomonės aktualiausiais šiandienos klausimais.
– Komisare, mokslinėje konferencijoje akcentavote, kad modernios technologijos turi tarnauti ne tik kuriant vaistus, bet ir kuo ilgiau išlaikant sveiką žmogų. Kaip to galima pasiekti?
– Be naujų vaistų ir prietaisų, yra ir kompleksinių būdų, kurie apima ir informacines priemones, išmaniųjų telefonų programėles (vadinamuosius app'sus), kurios galėtų padėti žmogui pačiam kontroliuoti savo sveikatos būklę. Taip pat informacinės sistemos, kurios padėtų sekti sveikatos būklę, sudarytų sveikatos pasą. Tokių priemonių labai trūksta.
Taigi pirmas etapas būtų priemonės, kiekvienam žmogui padedančios prisidėti prie savo sveikatos saugojimo. Antras etapas – galimybė sekti situaciją, jei turi rizikos veiksnių ir jau artėji prie susirgimo. Trečias svarbus dalykas – jei jau žmogus susirgo, kuo anksčiau diagnozuoti ligą. Tai smarkiai palengvintų gyvenimą – nereikėtų skirti tokių didžiulių pinigų ir investicijų technologijoms, kai ligos jau yra pažengusios, „degančios“.
Jeigu ant kalno stovi vežimas ir grasina nuriedėti žemyn, jūs jį dar galite atitraukti.
Pateiksiu vaizdingesnį pavyzdį. Jeigu ant kalno stovi vežimas ir grasina nuriedėti žemyn, jūs jį dar galite atitraukti. Bet jei vežimas pradėjo važiuoti žemyn, turite stabdyti jį kuo anksčiau. Jei leisite įsibėgėti – nežinia kokių reikės pastangų jį sustabdyti.
Metami didžiuliai pinigai efektyvioms technologijoms sukurti. Bet jos duoda nedidelį rezultatą, nes žmogaus gyvenimą pratęsia neilgam.
– Gal galėtumėt pateikti konkrečių pavyzdžių?
– Yra puikių technologijų pavyzdžių, tačiau jos nepatenka į rinką. Man teko matyti mokslininkų sukurtą elektroninę sistemą, integruotą į mobiliuosius įrenginius, ji leidžia žmogui stebėti ir valdyti savo būklę, kol dar neserga diabetu. Tiesiog profilaktiškai. Programa gali perspėti ir pasakyti: STOP, tau gresia ankstyva diabeto stadija!
Šios technologijos sukurtos mokslininkų, tačiau neturi paklausos ir finansavimo.
Naudojatės išmaniaisiais telefonais, bet juose neturite kūno masės indekso išmaniosios programėlės?
Kita didelė problema – psichologinė. Žmonės mano, kad jiems to nereikia. Štai kad ir jūs: naudojatės išmaniaisiais telefonais, bet juose neturite kūno masės indekso išmaniosios programėlės? O pulso, kraujospūdžio matuoklio, žingsniamačio? ES, rodos, per dieną pasirodo 8 tūkst. naujų programėlių. Tik bėda ta, kad neaišku, kiek jos moksliškai pagrįstos ir efektyvios.
Todėl jei gamintojai imtųsi atsakomybės ir kartu su medikais, išmanančiais ligų kliniką, sukurtų patikimas ilgalaikės profilaktinės stebėsenos sistemas, tai būtų didelis žingsnis į priekį.
– Viena svarbiausių Europos aktualijų – pabėgėliai bei nelegalūs migrantai. Siriją vis sukrečia tymų, poliomielito, hepatito protrūkiai. Šios ligos ES buvo suvaldytos. Ar pabėgėlių srautas gali sukelti rimtų epidemiologinių problemų Europos Sąjungos šalyse? Juk ir į Lietuvą patenka daug nelegalių migrantų iš Afganistano, Vietnamo, kitų šalių.
– Reikėtų atskirti ekonominius migrantus ir pabėgėlius, nes šiandien šie srautai susimaišę. Migrantų kontrolės mechanizmas veikia jau seniai. Jei jie atvyksta į ES šalį prašydami prieglobsčio, būtinai atlieka ir profilaktinę ligų kontrolę. Bet pabėgėlių srautai pasklido po įvairias teritorijas ir nėra vietos, kur juos būtų galima registruoti ir tikrinti.
Pabėgėlių srautai pasklido po įvairias teritorijas ir nėra vietos, kur juos būtų galima registruoti ir tikrinti.
Todėl mes iškart, vos prasidėjo pabėgėlių krizė, siuntėme Europos infekcinių ligų profilaktikos centro (ECDC) atstovus, kad iškart aiškintųsi epidemiologinę situaciją tose vietose, į kurias atvyksta pabėgėliai. Bet epidemiologinė situacija reikalauja analizės apie epidemiologinių ligų būklę ten, iš kur tie pabėgėliai atvyko. Bėda ta, kad ten nėra valstybių. Taip, mes jas vadiname Sirija, Libija, Iraku... Bet ten nėra nei sistemų, nei apskaitos, nei reikalingų duomenų.
Jūs turbūt girdėjote ir apie poliomielito protrūkį Ukrainoje – keli šimtai kilometrų nuo Rumunijos sienos, pro kurią vyksta intensyvi migracija. Mes dėl to sunerimę, esame įvedę epidemiologinės kontrolės aukščiausio budrumo lygį – Europos sveikatos saugos komitetas dirba 24 valandas ir nuolat stebi menkiausius epidemiologinės situacijos pokyčius.
Europos sveikatos saugos komitetas dirba 24 valandas ir nuolat stebi menkiausius epidemiologinės situacijos pokyčius.
Infekcijas galima susekti tik turint tankų specialistų tinklą. Todėl šios grandies atstovai dirba oro uostuose, muitinėse, pabėgėlių priėmimo punktuose ir t.t. Jei tik kyla įtarimas (tarkime, pakyla temperatūra), iškart atliekama epidemiologinė analizė.
– ES pabėgėlius priimančioms šalims skyrė papildomą finansavimą. Į jį įtraukti ir skiepai nuo užkrečiamų ligų. Ar tai padės suvaldyti epidemiologinę situaciją?
– Problema yra ta, kad pabėgėliai – žmonės, kurių šalyse nėra sveikatos apsaugos sistemos. Jie neturi skiepų pasų, kaip ES piliečiai. Juk net mes, turintys skiepų kalendorius, labai sunkiai užtikriname, kad visi pasiskiepytų. Todėl svarbiausias uždavinys – vos atvykus pabėgėliams paskiepyti jų vaikus. Kita vertus, ne visi vaikai gali būti skiepijami dėl specifinių dalykų. Tarkime, jų amžius jau per didelis, tinkamas laikas jau praėjo.
Reikia skiepyti ir suaugusiuosius, todėl įvedėme vadinamąjį laikinąjį pasą, kuriame bus sužymėtos visos ES teritorijoje atliktos medicininės procedūros.
– Taigi tie 1105 pabėgėliai, kurie į Lietuvą atvyks legaliai, jokių sveikatos problemų nekels. Tačiau bėdų gali kelti nelegalai?
– Ši problema buvo ir bus. Juk į Lietuvą kiekvienais metais patenka nelegalų. Tačiau vos susidūrus su tokiais žmonėmis, atliekama jų epidemiologinė kontrolė. Ir visai nesvarbu, ar jis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Nes infekcija nežino nei sienų, nei pavardžių.
15min.lt žurnalistas Europos Komisijoje lankėsi Europos žurnalistikos centro (EJC) kvietimu.
