Jau kurį laiką domiuosi gana įdomiu užsiėmimu, hobiu arba tiesiog naudinga sritim - „lifehack‘inimu". Kadangi aiškaus vertimo kol kas nėra (žodis hakeris skirtas kompiuterių piratams, kurie apeina jiems nepatogias kliūtis. Tai nėra visiškai tikslus apibrėžimas, tačiau šiuo atveju itin tinka), taigi verčiu kitaip - „pro at life" arba „gyvenimo profesionalas". Nuo čia ir prasideda „lifehack‘inimas" - darome kaip patogiau ir geriau.
Žiopčiojantiems pridėsiu, kad tai patarimai, kaip padaryti gyvenimą lengvesnį ir suimti reikalus į savo rankas. Be abejo, čia prasideda problemos, dauguma žmonių net patarimų akivaizdoje nėra sąmoningi ir nesugeba veikti taip, kad sau pagelbėtų, o tiesiog plaukia pasroviui arba, geriausiu atveju, nesėkmingai bando atkartoti kažką, nesuprasdami, kaip tam tikri įrenginiai, procesai ar dar kas nors veikia. Dabar pagalvokite, kiek kartų tingiai gulėjote, užuot padarę užduotį arba darbą, išmokę ar sužinoję naują dalyką, nuo kurio jūsų gyvenimas taptų geresnis. Štai ir pirmasis patarimas.
Šį kartą pamėginsiu apžvelgti pastaruoju metu daugiau ar mažiau užmirštą žmonių bruožą - drąsą. Prisipažinsiu, kad jau porą metų išgirdęs tą žodį mintyse imu kikenti, bet tai tik įrodo, kad daugumai žmonių tai asocijuojasi su visiškai priešingais dalykais. Nenuostabu, kad pamirštame. Visgi drąsa yra vienas svarbiausių žmogaus bruožų, lemiančių jo gyvenimą.
Kuo skiriasi garsūs, galingi ir turtingi nuo paprasto vidutinybės? Jie nebijo rizikuoti, eiti, klausti, lįsti, lipti per galvas ir bandyti. Ne visada viskas pavyksta; drįsčiau teigti, kad sėkmės atvejų yra net mažuma, tačiau tikrai drąsus žmogus nebijos, ką apie jį pagalvos kiti. Iš tiesų nevykėliai ir rūpi nevykėliams, kurie juokiasi iš žmogaus, kuris bandė pakilti aukščiau, tačiau nepavyko. Drąsus ir sėkmingas žmogus pamatys kito siekį ir jam padės.
Einant pokalbiui dėl darbo darbdavys atkreips dėmesį į tai, kad tu esi drąsus, nebijai imtis iniciatyvos, prisiimti atsakomybę. Bijantis į pokalbį dėl darbo nenueis arba dvejos labai ilgai. Neretai ir per ilgai. Tas pats galioja ir kuriant savo verslą - partneriai nenorės turėti reikalų su mykiančiu, dvejojančiu, sunkiai įkalbamu. Su tokiu tiesiog sunku kažką nuveikti.
Lygiai tą patį galima pritaikyti ir elementariuose santykiuose. Ar nori draugo, kuris visko bijo, dvejoja, niekur nedalyvauja, bijo tiek veikti, tiek už kažką atsakyti. O vyro ar žmonos? Akivaizdu, kad bailus vyras ne tik niekada nesiims iniciatyvos, drebės kaip epušės lapas, bet ir bus siaubingas pavyzdys. Baili žmona savo baimėmis žudys kitus, ant trumpo pavadžio nei pati kažką veikdama, nei kitiems leisdama. Visomis prasmėmis. Žinoma stereotipai labai abipusiai.
Vaikystėje man tėvai pabrėžė, kad turiu būti iniciatyvus, nieko nebijoti, stovėti drąsiai. Man tai buvo gana sunku, pradedant tuo, kad esi vaikas ir fiziškai menkesnis už kitus, baigiant tuo, kad 90% mano bendraklasių ar draugų tėvų liepdavo savo vaikam perdaug neišsišokt ir daryti savo darbą. Tiesą pasakius, vyresniems žmonėms tai taip pat būdinga. Išryškėja tai, jog esi auklėjamas kaip įrankis, kad neduok Dieve neišsišoktum.
Lygiai taip pat aš jau ir esu aukščiau už 90% minėtų mano bendraamžių. Gal šią akimirką nevairuoju BMW, pirkto užsidirbus skinant pomidorus, tačiau drąsos dėka matau daug geresnę perspektyvą ir tikrai nebijau kažko siekt. Anie tik paburba ant valdžios, vagių ir pasako, kad nieko čia nesigaus.
Ne veltui viduramžiais tai buvo laikoma vienu ryškiausių bruožų, juk laikai buvo žiauresni ir atšiauresni nei dabar. Drąsos reikėjo kaip niekad. Taigi noriu palinkėti visiems tapti jei ne labai drąsiais, tai šiek tiek drąsesniais ir gerbti kitus už drąsą. Ar tai būtų pilietiškumo apraiška, ar tiesiog savo vaiko paskatinimas, užuot draudus jam lipti į medį arba glostyti šunį.
Pabaigai noriu pridėti žvaigždutės skiltį:
Visi kartais galime pasijusti drąsūs, kai nėra atsakomybės, kai esame minioje. Puikiausi to pavyzdžiai - viena gatvė Kauno priemiestyje, riaušės prie Seimo arba neramumai kokioje Graikijoje. Tada visi drąsūs - juk visų nenubausi. Tačiau tikra drąsa yra suvokti atsakomybę, jos buvimą, alsavimą į sprandą ir vis tiek nebijoti. Taigi labai svarbu skirti drąsą nuo kvailumo arba minios jausmo.
