Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 09 28

Atviras laiškas Algimantui Čekuoliui apie VAE. 2 dalis

Aš parašiau laišką apie energetiką, kurio dalis buvo panaudota kreipimesi į p. Čekuolį. Dėl nuo manęs nepriklausančių aplinkybių tas mano kreipimasis išplito interneto platybėse...
Nuotraukos pavadinimas
Nuotraukos pavadinimas

Aš parašiau laišką apie energetiką, kurio dalis buvo panaudota kreipimesi į p. Čekuolį. Dėl nuo manęs nepriklausančių aplinkybių tas mano kreipimasis išplito interneto platybėse ir susilaukė daugybės komentarų. Polemizuoti su visais komentarais negaliu – jų tiek daug, o aš vienas, bet, man atrodo, reikia parodyti dėmesį žmonėms, kurie perskaitė mano laišką ir kai ką paaiškinti.

Tas „rašinėlis“ gimė dėl to, kad paskutiniu metu vyksta rinkiminė kampanija ir visi kas tik netingi kalba apie energetiką. Suprantu politikus – vieni nori prisiplakti prie grandiozinio projekto – AE statybos ir turėti naudos, kiti žada rinkėjams sumažinti šildymo kainas ir taip nori laimėti jų balsus ir gauti kėdę Seime. Stebint šiuos „pokalbių šou“ mane apima įsiūtis dėl visiško kalbėtojų neišmanymo arba atviro melo. Nesusilaikęs parašiau laišką apie energetiką vienai iš partijų, siekdamas, kad jie turėtų bent truputį žinių kas iš tikro vyksta. Niekas man už tą rašinį nemokėjo ir jokios materialinės ar kitokios naudos aš negavau ir gauti nenoriu.

Pateikiu antrą dalį savo rašinio apie energetiką tiems, kam tai gali būti įdomu. Gali būti, kad Jūs nesutiksite su mano teiginiais, todėl noriu priminti, kad tai – tik asmeninė nuomonė, nors ir paremta profesinėmis žiniomis.


Laiškas apie energetiką

Papildymas apie AE
Būsimos AE elektros kainos skaičiavime aš priėmiau, kad paskolų (investicijų) gražinimo laikas bus 10 metų. VAE saite kalbama apie 18 metų. Mano siūlomas varijantas yra „palankesnis“, kadangi:

1)Statyba vyks 8 (o greičiausiai visus 10) metų. Skolintis pradedame iš karto ir palūkanas mokame iš karto, o elektrą gaminti pradėsime tik po 10 metų. Jeigu palūkanos bus 5 proc., o visa paskola bus išdėstyta vienodai (po 1,7 milijardo kasmet), tai po pirmų metų palūkanų sumokėsime 85 milijonus, po antrų – 170 ir tt. Ir per 10 metų (iki elektros gamybos pradžios) sumokėsime vien palūkanų 3,85 milijardo Lt. Pačios pigiausios paskolos yra Japonijoje. Priimkime, kad  Hitachi pasiskolino po 5 proc. palūkanų. Kas galėtų paneigti, kad jie „užsidės dar kokį procentą ar du“ ir uždirbs nuo to? Jeigu mums palūkanos bus 9 procentai tai vien statybos metu (iki gamybos pradžios) sumokėsime ne 3,85 bet 6,93 milijardus. Tuos pinigus „skolos aptarnavimui“ mes (Lietuva) tikriausiai ne išsiimsime iš kišenės, o pasiskolinsime su dar papildomomis palūkanomis.

2)Norint gauti paskolą iš banko reikia pateikti „biznio planą“, kur bus vis skaičiavimai. Tai, kad mūsų valdžios vyrai nerodo šio biznio plano skaičiavimų dėl AE, kur matytume visas kainas, ma asmeniškai kelia įtarimą. Parodykite, ponai,  tikrus skaičiavimus, o ne „gražius paveikslėlius“ VAE saite.

3)Numatomos AE rezervavimui reikia tokios pačios galios elektrinės, kuri dirbtų arba būtų „karštame rezerve“. Tokia elektrinė bus tik Rusijoje, be to visos stipriausios jungtys iš VAE irgi yra su Rusija. Va jums ir „energetinė nepriklausomybė“ (tai tik dar didesnis prisirišimas prie Rusijos energetinės sistemos).

4)Pasaulyje įsisiautėja finansų sistemos krizė. Pradėsime statyti AE su paskolintais pinigais. Po to paskolos gali nutrūkti dėl krizės. Įdomu – sutartyje su Hitachi bus punktas apie tai, kiek Lietuva mokės , jeigu sustabdys projekto vykdymą? Ar nebus taip, kad statybos sustabdytos, o mes kas met mokame po milijardą ir nei AE nei elektros, o mokėti už sustabdymą reikia?


Daugiabučių namų renovavimas

Techninė klausimo pusė. Dažniausiai namų renovavimu vadinama (ir dažniausiai tik tai padaroma) papildomos šiluminės izoliacijos ir struktūrinio tinko „uždėjimas“ ant namo, kartais dar pakeičiami langai. Toks renovavimas duoda naudos, bet tai ne viskas. Nuo tarybinių laikų daugelyje daugiabučių liko „vienvamzdė“ šilumos tiekimo sistema, kuri neleidžia reguliuoti ir apskaityti šilumą kiekviename bute atskirai. Tikras namo šilumos ūkio renovavimas turėtų susidėti iš izoliacijos uždėjimo, langų pakeitimo, šilumos mazgo renovavimo ir , jeigu tokia yra, „vienvamzdės“ sistemos pakeitimo į „dviejų vamzdžių“ su individualiu reguliavimu ir apskaita.

Dabar kodėl „renovacija“ stringa. Priežastis yra elementari – kaina. Šiandien individualų namą ta pati firma, kuri daro „renovavimą“ daugiabučiui, gali padaryti už 60-70Lt/m2 . Tai yra darbo ir medžiagų kaina. Daugiabučiams tų pačių darbų kaina yra 400 – 500 Lt/m2 ir 2 – 3 kambarių buto savininkui tokia „renovacija“ kainuotų 15 – 20 tūkstančių Litų, t.y. gal net brangiau negu kelių aukštų individualiam namui. Firmos vadovas tokį kainų skirtumą aiškina paprastai – „projektai“, „derinimai“, „otkatai“. Tai yra – tie patys žmonės (mūsų „seimūnai“ ir „valdžia“) kurie sukūrė biurokratinių kliūčių sistemą, tyrais veidais postringauja, kokie mūsų piliečiai nesusipratę ir nenori dalyvauti renovacijos programoje.

Dabartinės  daugiabučių „renovavimo“ kainos yra tokios, kad renovavimas neatsipirks niekada ir žmonės nėra kvaili.

Daugiabučių šildymas ir šildymo kainos sumažinimas

Politikai mėgsta žadėti sumažinti šildymo kaštus ir ne „truputį“ , bet bent jau „30 procentų“. Daugiabučių šildymas vyksta iš termofikacinių elektrinių dideliuose miestuose ir iš mažesnių katilinių mažuose miesteliuose. Pagrindinis kuras – gamtinės dujos. Apie dujas pakalbėsime truputį vėliau. Dujų kaina auga nuolat, todėl neišvengiamai auga ir šildymo kaina. Bet čia yra savo niuansų.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose šilumą gyventojams tiekia termofikacinės elektrinės, kurios perka ir degina brangų kurą ir šilumos tinklams parduoda šilumą. Kokios maždaug tokios prekybos kainos rasite straipsnio pabaigoje. Politikai vartotojų įniršį dėl aukštų kainų nukreipia į gamintojus, o ne paskirstytojus.Tokia pati padėtis ir kituose miestuose – skirstytojų lyg tai nėra, o kalti gamintojai. Šioje vietoje yra rezervų kainos optimizavimui.

Dar įdomus momentas – PVM už šilumą yra tik 9%, plačiai taikomos kompensacijos gyventojams, ypač pensininkams ar turintiems mažas pajamas. Tačiau tiems, kas gyvena nuosavuose namuose – mieste ar kaime PVM lengvatos kurui (šildymui) netaikomos ir kompensacijas sunku gauti. Gaunasi, kad viena visuomenės dalis remiama visų sąskaita.

Dar vienas momentas – sudarytos didelės kliūtys pavieniams butams ar namams atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemų. Tam tarnauja ir „Šilumos įstatymas“ (dabar kaip tik ruošiama priimti naują redakciją). Ligi šiol buvo daug pigiau daugiabučiam namui atsijungti nuo tinklų , pasistatyti dujinę katilinę ir patiems šildytis. Tokiai veiklai prikurta daug biurokratinių kliūčių ir pseudotechninių  paaiškinimų. Paskutinis veiksmas šioje „kovoje‘ – gamtinių dujų pabranginimas nuo liepos 1 d. individualiems vartotojams – buvo 1,75Lt/m3 pasidarė 2,17Lt/m3 (tiems kas naudoja dujas šildymui – ne mažiau kaip 500m3 per metus).

Šildymo kainos sumažinimą žada daugelis politikų ir vienintelį būdą kaip tai padaryti jie mato „vietinių“ arba „atsinaujinančių „ energijos šaltinių panaudojimą.


Atsinaujinantys energijos šaltiniai (Lietuvoje)

Pradžioje truputis pradinių žinių:

Saulė ir vėjas. Šiuo metu Lietuvoje taip vadinama „žalioji energija“ superkama už fantastinę kainą 1,61 Lt/kWh. Tai galioja elektros energijai pagaminta saulės baterijų. Dėl vėjo – neaišku, kadangi valdininkai linkę vėjo energiją nelaikyti „žalia“ ir nenori „duoti“ tokios kainos. Ta labai aukšta kaina (palyginkite 1,61 LT/kWh su 15ct/kWh perkamos iš Rusijos) yra padaryta dirbtinai. Skelbiama, kad taip skatinama investuoti ir statyti saulės jėgaines. Mano asmenine nuomone tai buvo padaryta siauro lobistų („draugų“) rato labui. Kai kurie verslininkai nesenai dosniai investavo į „žaliąją“ energiją. Jeigu eilinis pilietis norės gaminti ir tiekti į tinklą „žaliąją“ energiją, tai turės praeiti „kryžiaus kelius“ – energetikos ministerijos išduodamos techninės sąlygos yra greičiau draudimų rinkinys – ant trijų lapų išdėstyta kokius leidimus, licencijas ir suderinimus reikia gauti, o jau po to ministerija spręs „ar toje vietoje reikia plėsti elektros gamybinius pajėgumus“ t.y. po ilgų derinimų, gavimų , patvirtinimų procedūrų ministerija gali be jokio paaiškinimo neleisti vykdyti veiklos, nes „ten nereikia plėsti pajėgumų“. Techniškai tai idiotizmas, nes nesvarbu kas pagamins elektrą – vėjas, saulė ar pedalais minamas generatorius – visa elektra vienoda ir perduodama ji praktiškai akimirksniu iš bet kur į bet kur, o dabartiniai elektros tinklai tikrai neperkrauti.


Kuras katilinėms. Tai būtent tas pasakos „arkliukas kupriukas“ ar „burtų lazdelė“ kurie padės politikams sumažinti šilumos kainas ar iš viso atsisakyti kuro importo.

Yra dvi pagrindinės rūsys –a) mediena ir jos produktai (malkos, pjuvenų briketai, žilvičių „čipsai“), b) šiaudų produktai.

„Klasikinės“ malkos yra labai brangios, jų atsargos ribotos (nesenai „Delfyje“ buvo straipsnis, kad Lietuvoje labiausiai iškirsti miškai iš visų ES šalių). Pjuvenų briketai – šiuo metu ko gero pigiausias kuras (mišrių medžių 350Lt/t plius PVM), bet atsargos irgi ribotos. Kūrenti malkomis ar briketais pramoninių katilų negalima – procesas rankinis, katilų konstrukcija savotiška (su ardynais), todėl šiuo metu ir nėra tokių didelių katilinių.

Žilvičiai yra specialus energetinis augalas, nors ir nelabai kaloringas (nedaug šilumos). Žilvičiai auginami plantacijose, pirmas derlius nuimamas po 3 metų, Derlingumas 60-80t/ha, bet kadangi derlius imamas kas 3 metus, tai realiai derlingumas kasmet yra apie 20t/ha. Kombainą žilvičiams nuimti ir susmulkinti ekonomiškai apsimoka pirkti, kai plantacijos plotas ne mažiau 1000ha. Sudeginus 1t žilvičių gaunama maždaug 3 MWh šilumos (tai priklauso nuo kuro drėgnumo ir degimo proceso).Taigi 1 ha žilvičių plantacijos gali duoti 20 x 3 = 60MWh. Daug tai ar mažai? Žiemos metu per šalčius (-10-150C) tiekiama maždaug 400 MWh, tai yra kūrenant žilvičius per valandą būtų sudeginamas 400 : 60 =6,67 ha derlius, per parą – 160 ha derlius.

Atrodo viskas neblogai tik yra dvi problemos:

Kur tos žilvičių plantacijos ir jų paruošimo infrastruktūra? Nėra. Reikia sukurti, o tai laikas, pinigai, įstatymai, mokesčiai ir t.t. Lietuvos verslininkai norėtų pirkti žilvičius (nupjautus ir susmulkintus) po 50Lt/t. Tokia kaina nereali, kadangi pasiūlos nėra, o, pavyzdžiui Lenkijoje, tokie žilvičiai kainuoja 120Zlotų/t (100Lt/t). Prie šios kainos dar reikia pridėti išlaidas transportavimui, džiovinimui ir sandėliavimui. Apie tai niekas nekalba.

Kur tie katilai (katilinės ar elektrinės) pritaikytos deginti žilvičius? Jų nėra. Norint paprastą energetinį katilą, kuris dabar degina dujas ar mazutą, pritaikyti deginti žilvičius, reikia tam skirti daug pinigų ir laiko (milijonai Lt, keletas metų – apie 4-5 – projektavimo ir montavimo darbams).


Šiaudų granulės. Tai dabar labai „madingas“ kuras. Teisingiau apie jį daug kalba kas tik netingi. Kalbama apie granulių fabriko statybą. Pagrindinė problema, kad tie kas kalba norėtų pirkti šiaudus beveik už dyką – po 50 Lt/t. Valstiečiai už tokią kainą šiaudų neparduos. Kadangi dar nėra šiaudų rinkos, kalbėti apie kainą beprasmiška, bet iš radijo imtų interviu aiškėja, kad šiaudų gamintojai juos parduotų už 150-200Lt/t. Kažin ar apsimokės toli vežti tokius šiaudus ir iš jų gaminti granules. Dabartiniai javų nuėmimo kombainai iš karto smulkina šiaudus ir juos galima užarti. Šiaudus išvežus deginimui nualinama dirva ir ūkininkui reikės ją tręšti , todėl ir norinčių parduoti šiaudus nėra. Problemos vėl tokios pačios – nėra šiaudų pasiūlos, nėra infrastruktūros ir nėra tokių katilinių. Vėl reikia didelių investicijų ir laiko.

Norint pradėti naudoti šiaudus, briketus ir panašų kurą reikia intensyviai dirbti, o ne malti liežuviu ne mažiau kaip 4-5 metus, todėl kai koks nors politikas žada „atpiginti šildymą panaudojant atsinaujinančius šaltinius ar vietinį kurą“, tai reiškia, kad jo kadencijos metu tai negali būti padaryta ir tokie teiginiai yra grynas melas.

Gamtinės dujos. Gamtines dujas parduoda Rusija – Gazpromas. Yra tas „vienintelis vamzdis“ Dujų kainos skaičiavimo formulę galite rasti GOOGLe įsivedę „Dujų kainos formulė“:
Gamtinių dujų kaina 2011 metais Vartotojui apskaičiuojama pagal šią formulę:
K= (M+G)x0.291xQxL/Ex790+P, kur
K – gamtinių dujų kaina už ataskaitinį laikotarpį (litais už tūkstantį m3);
0,291 – išvestinis koeficientas, įvertinantis 1 % sieringumo mazuto, dyzelinio kuro (gazolio
0,1 %) ir gamtinių dujų kaloringumą bei 1 % sieringumo mazuto, dyzelinio kuro (gazolio 0,1 %) ir
dujų kainų mažėjimo ar didėjimo tendencijas;
М – 1% sieringumo mazuto kaina, skaičiuojama kartą per mėnesį ir suprantama kaip
vidutinė šešių kalendorinių mėnesių (iki ataskaitinio) publikuojamų agentūros Reuter „Platt’s
Oilgram Price Report“ „European low/high averages, BARGES FOB ARA“ skyriuje, mazuto kaina
(JAV doleriais už toną);
G – dyzelinio kuro (gazolio 0,1 %) kaina, skaičiuojama kartą per mėnesį ir suprantama kaip
vidutinė šešių kalendorinių mėnesių (iki ataskaitinio) publikuojamų agentūros Reuter „Platt’s
Oilgram Price Report“ „European low/high averages, BARGES FOB ARA“ skyriuje, dyzelinio
kuro (gazolio 0,1 %) kaina (JAV doleriais už toną);
Qf – apskaičiuota faktinė vidutinė žemutinė dujų degimo šilumos vertė už ataskaitinį
laikotarpį (kcal/m3);
7900 – bazinė žemutinė dujų degimo šilumos vertė (kcal/m3);
En – Europos centrinio banko (toliau – ECB) nustatytas oficialus JAV dolerio už 1 eurą
santykis paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (www.ecb.int/stats/exchange/eurofxref/html/
index.en.html);
Pastaba. Jei paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną ECB nėra paskelbęs oficialaus JAV
dolerio už 1 eurą santykio, tokiu atveju galioja paskutinis ECB skelbtas oficialus JAV dolerio už 1
eurą santykis;
Lo – Lietuvos banko nustatytas oficialus lito už 1 eurą santykis paskutinę ataskaitinio
laikotarpio dieną;

Pastaba. Jei paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną Lietuvos bankas nėra paskelbęs
oficialaus lito už 1 eurą santykio, tokiu atveju galioja paskutinis Lietuvos banko skelbtas oficialus
lito už 1 eurą santykis;
P – pastovi gamtinių dujų kainos dedamoji (litais už tūkst. m3);
P=72, jeigu Euro ir JAV dolerio santykis yra didesnis nei 1,65 (En>1,65);
P=75, jeigu Euro ir JAV dolerio santykis yra 1,55÷1,65 (1,55 < En ≤ 1,65);
P=78, jeigu Euro ir JAV dolerio santykis yra 1,45÷1,55 (1,45 < En ≤ 1,55);
P=81, jeigu Euro ir JAV dolerio santykis yra 1,35÷1,45 (1,35 < En ≤ 1,45);
P=84, jeigu Euro ir JAV dolerio santykis yra 1,25÷1,35 (1,25 < En ≤ 1,35);
P=87, jeigu Euro ir JAV dolerio santykis yra 1,15÷1,25 (1,15 ≤ En ≤ 1,25);
P=90, jeigu Euro ir JAV dolerio santykis yra mažesnis nei 1,15 (En < 1,15).

Čia įdomiausias yra dydis P – tai yra „pastovioji kainos dalis“ tai yra tiek Gazpromas „uždėjo“ Lietuvai . Šito P nemoka jokia kita ES šalis. Šia dalimi P dujos yra brangesnės Lietuvoje už bet dujas bet kurioje ES šalyje.

Jeigu Lietuva pasistatytų Suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje ir galėtų pirkti dujas iš kito šaltinio o ne tik iš Gazpromo, tai šito P tikriausiai ir nebūtų. Drąsiai galima teigti, kad dujos Lietuvoje pastačius terminalą atpigtų 72-90 dolerių už 1000m3. (Suskystintos gamtinės dujos biržoje kainuoja tiek kiek tuo metu ten pat kainuoja gamtinės dujos, o kartais ir pigiau)


„Lyrinis nukrypimas“ apie dujų kainą ir politiką

Mes mokame didžiausią kainą už dujas – net Latvija ir Estija moka mažiau, nes tas „P“ yra jiems mažesnis. Mane nuoširdžiai stebina kai mūsų politikai sėdintys Seime< sukelia eilinę kampaniją keikti Rusiją, o po to, iš karto siunčia kažką derėtis dėl dujų kainos ir dar neišvažiavę žadą kainą sumažinti (p. Sekmokas).Rusija net neslepia, kad tas antkainis „P“ yra dėl politikos.

Na gerai – mes tiksliai įvardinome, kad Lietuvos buvimas TSRS sudėtyje buvo okupacija ir aneksija, paskaičiavome nuostolius dėl šio buvimo (nors tas skaičiavimas yra labai abejotinas). Įrašykime tai į istorijos vadovėlius ir mokykime vaikus, parodydami visiems savo piliečiams kaip mes vertiname tą laikotarpį. Bet kam sukelti triukšmą ir skelbti apie tai, kad mes tuos dėl okupacijos patirtus nuostolius išsireikalausime iš Rusijos? Kai tik Seimas eilinį kartą apie tai paskelbia visa Rusijos žiniasklaida būna pilna komentarų – apie tai gali įsitikinti kiekvienas internete. Kiekvienas blaivaus proto žmogus supranta, kad iš Rusijos už „okupacijos žalą“ galime išsireikalauti tik „padvėsusio asilo ausis“ arba „liemenės rankoves“, kaip sakė O.Benderis. Tai gal nustokime kvailioti ir derėkimės kaip normalūs žmonės – rusai puikiai žino , kad mes terminalo neturime ir dujas galime pirkti tik iš jų, o važiuoti prašyti nuolaidų prieš tai apspjaudžius oponentą yra gryna kvailystė. Panorės jie ir uždės mums antkainį 200 dolerių ir nieko joks Sekmokas nepadarys.

Ko gero mano pasisakymas labai „nepatriotiškas“ – esu AE priešininkas ir dar siūlau normaliai derėtis su Rusija be kliedesių apie „žalą“. Gerbiami Seimo nariai (tikri  patriotai), leiskite Jūsų paklausti:

Kur elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, kurios užtikrintų mūsų energetinę nepriklausomybę? Jūs daugiau kaip dvidešimt metų sėdite Seime („politiniai recidyvistai“ pasak vieno politiko) ir nepadarėte NIEKO šioje srityje.
Kur suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje?

Aišku, kritikuoti lengva, o pasiūlyti ką nors realaus labai sunku. Leiskite man pasiūlyti kaip galima sumažinti daugiabučių namų šildymo kainas.

Vėl reikia truputį paskaičiuoti. Žemiau pateiktas skaičiavimas yra apytikris ir „nepririštas“ prie konkretaus energetinio objekto idant nebūtų pažeistas „konfidencialumas“.

Dujų kaina šiandien yra apie 1500Lt/m3 Kogeneracinė (t.y. „normali“ termofikacinė gaminanti elektrą ir šilumą) elektrinė gaminanti elektrą ir šilumą sunaudoja apie: 170 g/kWh elektrai ir apie 135g/kWh=0,135kg/kWh šilumai. Čia g yra „sąlyginio“ kuro gramai vienai kilovatvalandei pagaminti.

Dujų kaloringumas 8000kcal/1m3, sąlyginio kuro kaloringumas 7000kcal/1kg.
Paskaičiuojame kiek kainuos sąlyginio kuro tona, kai kuras yra dujos:
1500 : 8000x7000 =1312,5 Lt/t= 1,3125Lt/kg
Paskaičiuojame kiek kainuoja elektrinėje pagaminti šilumos kilovatvalandę:
Kuro dedamoji:
1,3125 x 0,135 = 0,1772 Lt/kWh = 17,7ct/kWh
Plius pastovios sąnaudos (atlyginimai ir tt) 2ct/kWh:
17,7+2=19,7ct/kWh
Apytikriai 20ct/kWh.
Elektrinė irgi gauna pelną – „net“ 1 ct/kWh ir parduoda šilumą šilumos tinklams už:
20+1=21 ct/kWh
Šilumos tinklai perduoda ir paskirsto tą šilumą ir parduoda ją vartotojams vidutiniškai už:
32 - 34 ct/kWh
Reikia prisiminti, kad šilumos tinklai brangaus kuro neperka ir nedegina, brangių ir sudėtingų įrengimų (kuriuos reikia remontuoti) neturi, darbuotojų ko gero mažiau nei elektrinėje. Kur čia rezervas kainos sumažinimui spręskite patys.
Paaiškinimas – visas kainas Lietuvos energetikoje tvirtina Valstybinė energetikos kainų komisija.

Vytautas Kabišaitis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Užsisakykite 15min naujienlaiškius