Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Barbora Skrodenytė: O jeigu karas?

Prorusiški teroristai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Prorusiški teroristai
Šaltinis: ikrauk.lt
0
A A

Vasariškas šėliones prisiminti visada yra gera. Kiekvieną vakarą nuklystu atgal į tas dienas, kai pasileisdavom plaukus ir gyvenimą semdavom kibirais. Bet ką čia prigalvosi, kad rytojus bado pirštais tavo smegenis. Karas ant nosies, namų darbų krūva, o tu sėdi ir depresuoji, kad gali net mokyklos nebaigti. Ir apie tai šiuo metu dažnai pagalvoju, o kas bus jei bus ir kaip bus. Ne, ne dėl to nebaigsiu mokyklos, kad mokytis tingiu, ar durna esu, o dėl to, kad Rusai šūdžiai savo ginklais žvangina pasauliui. Ir kaip jaustis, kai esi jauna, veikli ir tiki savo ateitimi, o ją staiga nori pasiglemžti, tai kas iš vis pasauliui nei vienos gyvybės nedavė, tik tūkstančiais naikina? Visada turėjau ateities svajonių, tikslų, norėjau viską kurti laisvai, nevaržomai, o dabar pradeda bauginti mintys apie tai, jog nieko nesulauksiu ir būsiu beprasmiškai pašauta, nors čia iškyla ganėtinai retorinis klausimas, ar būti pašautam yra beprasmiška? Aš šiandien svarsčiau, ar geriau kankinčiausi, bet turėčiau šansą išlikti gyva, ar geriau mirčiau be didelių fizinių, bei moralinių kančių? Negaliu sau į tai atsakyti, pasirinkdama vieną variantą, priliminariai svarstau, bet nieko iš to neišeina. Ir kaip jauniems žmonėmis pasinerti į nežinią? Mes tik skaitom apie karus, juos analizuojam, bet jeigu karų, žiaurių žudymų laikotarpiu gyvensime patys? Kaip kurti dabar taip suidealizuotą optimistišką ir laisvamanę asmenybę, kaip save ugdyti ir motyvuoti, kai į galva vis peršasi mintys: "kam aš tai darau?" Nejaugi mums būti glušiems čiabuviams ir nemąstyti apie tai, kas mūsų laukia rytoj? Ir kodėl, niekas nesugeba tiesiai šviesiai pasakyti- karas bus, saugokitės, nejaugi bijodami visuomeninio sąmyšio lyderiai rizikuoja žmonių gyvybėmis ir ne tik jomis. Jie rizikuoja viskuo- morale, tėvyne, laisve, patriotizmu, vertybėmis, kurios yra visa ko pagrindas. Jie ardo mūsų dabartį ir mūsų ateitį, plauna smegenis ir vien dėl to, kad mes esame "žemesni" už juos, nors dauguma neturi net menkiausio suvokimo, kaip yra išties. Ir galiausiai, kam viso to reikia, tik tam, kad Putinas būtų kaip Stalinas ar Hitleris? Pamąstykime. Ir atsakykime kiekvienas sau, kuo mes gyvename šiandieną ir kuo gyvensime rytoj. Nejaugi nesinori keistis? Pradėkite gyventi, nes rytojaus gali ir nebūt! Sent from my iPhone

Vasariškas šėliones prisiminti visada yra gera. Kiekvieną vakarą nuklystu atgal į tas dienas, kai pasileisdavom plaukus ir gyvenimą semdavom kibirais.

Bet ką čia prigalvosi, kad rytojus bado pirštais tavo smegenis. Karas ant nosies, namų darbų krūva, o tu sėdi ir depresuoji, kad gali net mokyklos nebaigti. Ir apie tai šiuo metu dažnai pagalvoju: o kas bus, jei bus ir kaip bus. Ne, ne dėl to nebaigsiu mokyklos, kad mokytis tingiu, ar durna esu, o dėl to, kad Rusijos agresoriai savo ginklais žvangina.

Ir kaip jaustis, kai esi jauna, veikli ir tiki savo ateitimi, o ją staiga nori pasiglemžti?

Visada turėjau ateities svajonių, tikslų, norėjau viską kurti laisvai, nevaržomai, o dabar pradeda bauginti mintys apie tai, jog nieko nesulauksiu ir būsiu beprasmiškai pašauta.

Visada turėjau ateities svajonių, tikslų, norėjau viską kurti laisvai, nevaržomai, o dabar pradeda bauginti mintys apie tai, jog nieko nesulauksiu ir būsiu beprasmiškai pašauta. Nors čia iškyla ganėtinai retorinis klausimas: ar būti pašautam yra beprasmiška? Aš šiandien svarsčiau, ar geriau kankinčiausi, bet turėčiau šansą išlikti gyva, ar geriau mirčiau be didelių fizinių, bei moralinių kančių? Negaliu sau į tai atsakyti, pasirinkdama vieną variantą, preliminariai svarstau, bet nieko iš to neišeina.

Ir kaip jauniems žmonėmis pasinerti į nežinią? Mes tik skaitom apie karus, juos analizuojam... O jeigu karų, žiaurių žudymų laikotarpiu gyvensime patys? Kaip kurti dabar taip optimistišką ir laisvamanę asmenybę, kaip save ugdyti ir motyvuoti, kai į galva vis peršasi mintys: „kam aš tai darau?“ Nejaugi geriau nemąstyti apie tai, kas mūsų laukia rytoj? Ir kodėl, niekas nesugeba tiesiai šviesiai pasakyti, koks bus tas rytojus. Saugokitės, nes visuomeninio sąmyšio lyderiai rizikuoja žmonių gyvybėmis ir ne tik jomis. Jie rizikuoja viskuo – morale, tėvyne, laisve, patriotizmu, vertybėmis, kurios yra visa ko pagrindas.  Jie ardo mūsų dabartį ir mūsų ateitį, plauna smegenis ir vien dėl to, kad mes esame „žemesni“ už juos, nors dauguma neturi net menkiausio suvokimo, kaip yra išties.

Ir, galiausiai, kam viso to reikia, kokia prasmė? Tik tam, kad Putinas būtų kaip Stalinas ar Hitleris? Pamąstykime. Ir atsakykime kiekvienas sau, kuo mes gyvename šiandien ir kuo gyvensime rytoj. Pradėkite gyventi dabar, nes rytojaus gali ir nebūti!

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt