Lietuvos Respublikos Vyriausios Rinkimų Komisijos Pirmininkui Zenonui Vaigauskui Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui ir kitiems susijusiems valstybės aparato mechanizmams
Sveiki,
Rašau jau pakartotiną, jau viešą laišką, nes negavau atsakymo anksčiau (e-laiškas rašytas 2011 lapkričio 07d 06:48val.) iš p. VRK pirmininko Zenono Vaigausko.
Trumpai: išeivių paskaičiavimais VRK pažeidžia rinkimų įstatymą neteisingai/nekvalifikuotai sudarydama rinkimų apygardas.
Pagal statistikos departamento netto migracijos, vietos deklaravimo ir surašymo skaičius, oficialiai per paskutinį dešimtmetį iš Lietuvos išvažiavo(atmetus naturalią kaitą) apie 323tūkst. žmonių arba vidutiniškai 8.5 rinkimų apygardos(skaičiuojant, kad rinkimų apygardoje yra 37,9tūkst. rinkėjų). Tačiau pats būdamas išeivijoje, ir žinodamas, kad oficialūs duomenys tėra koks trečdalis realaus skaičiaus, ir įtraukiant ir pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio skaičius, manau, kad išvykusių yra tikriausiai tris kart tiek. Kyla klausimas ar teisingai ir teisėtai, išvykę Lietuvos piliečiai gali išreikšti savo valią - t.y. deleguoti savo atstovą į Seimą? LR konstitucijos 4 straipsnis sako „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus."
Norėčiau pastebėti, kad šiuo metu išeivijoje laikinai gyvenantys išeiviai negali demokratiškai išrinkti savo atstovus dėl toliau vardinamų priežasčių. Išvykę yra priversti nedemokratiškai balsuoti už Naujamiesčio apygardos gyventojų atstovą. Dar daugiau, pažeidžiamas LR Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio pirma punktas 1. Ten sakoma „Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus." Tačiau mano paskaičiavimais Vilniaus Naujamiesčio apygarda paskutinius dešimt metų viršijo šias ribas 2000 metais maksimalus skaičius apygardoje turėjo būti 44 tūkst, bet Naujamiesčio apygardoje balsavo 48tūkst, atatinkamai 2004metais galėjo tik 45tūkst, bet balsavo 54tūkst., o 2008 vietoj 46 tūkst. balsavo 51 tūkst.
Vidutinėje rinkimų apygardoje 2008 metais buvo 38 tūkstančiai balso teisę turinčių žmonių. Taigi jeigu paskaičiuosime pagal oficialius aukščiau minėtus šaltinius, jei išvyko 323tūkstančiai žmonių, tai padalinus šį skaičių iš 38tūkstančių, gautume kad išvyko mažiausiai 8.5 apygardos, t.y. tiek turėtų būti apygardų skirta vien išvykusiems Lietuvos piliečiams. Kadangi oficialios Lietuvos Respublikos institucijos patvirtino šiuos skaičius, tai negalima kaip nors dar kitaip juos interpretuoti. Taip pat įstatyme nėra numatyta išimtys dėl apygardų dydžių.
Toliau peršasi būtinybė:
1. Taip pakoreguoti Naujamiesčio apygardos rinkėjų sąrašą, kad nebebūtų pažeidžiamas įstatymas.
2. Išvykę Lietuvos piliečiai turi būti tiksliau įtraukiami į rinkimų sąrašus, t.y pagal išvykimo deklaracijas, ir dabartinę gyvenamos vietos deklaraciją. Ypač po PSD įmokų patikslinimų, dabar turėtų būti žymiai daugiau tikslios informacijos kur Lietuvos piliečiai gyvena užsienyje ir iškart pagal tai turi būti sudaromi rinkėjų sarašai diplomatinėse tarnybose, nelaukiant kol jie patys užsiregistruos - taip kaip ir Lietuvoje registruojami tikslios vietos neturintys gyventojai, jiems nėra būtina registruotis, kad pagal jų skaičių būtų sudaromos apygardos.
3. Pagal informaciją plaukiančią iš aukštesnių punktų, turėtų automatiškai susidaryti pakankamai didelis skaičius žmonių, kurie būtų registruojami diplomatinėse atstovybėse, todėl logiška, kad jie netilptų į vieną ar net kelias Naujamiesčio(ten kur yra LRS) apygardas. Kaip suprantu šiam patikslinimui yra reikalingas skubus įstatymo pakeitimas/patikslinimas. Kvalifikuotų statistų turėtų būti paskaičiuotos naujos apygardų ribos, turint galvoje išvardytus aukščiau skaičius ir principus. Natūralu, kad mažesni miesteliai, ypač tie iš kurių daugiausiai išvyko svečion šalin, turėtų būti sujungiami ir deleguotų bendrą atstovą, kaip tai ir anksčiau darė mažesnieji, o išeiviams turėtų atsirasti arba virtualios apygardos arba prijungtos prie tam tikrų Pasaulio regionų(žr. žemiau Prancūzų atvejį) arba nekeičiant įstatymo galima išeivius simboliškai priskirti negyvenamiems Lietuvos teritorijų vienetams(jeigu galima tarti, kad jie gyvena seime, tai galima priskirti kad jie gyvena ir kokiame miške, bet jau balsai nesipjautų su vietinių gyventojų).
4. Taip pat norėčiau pastebėti, kad išeiviai nepakankamai dalyvauja rinkimų procese. Man tenko du kartus dalyvauti rinkimų komisijose, vieną kartą Lietuvoje, kitą - Londone. Noriu pastebėti, kad Lietuvoje apylinkės komisijose nedalyvauja valdžios atstovai, o išeivijoje dauguma komisijos narių sudaro ambasadų darbuotojai ir jų nuolatiniai pagalbininkai, bet ne partijų/visuomeninių organizacijų atstovai. O tai nėra demokratiška, didina atskirtį tarp piliečių, daro rinkimus mažina skaidrumą, pasitikėjimą ir neskatina aktyviau domėtis Lietuvos politiniu gyvenimu.
Su Prancūzijos išeivijos atstovavimo modeliu jau ne pirmus metus bandau supažindinti A. Kubilių, Z. Vaigauską ir kitus pareigūnus. 2010 metais Prancūzija norėdama sustiprinti ryšius su savo išeivija, perskirstydama savo 577 rinkimų apygardas, 11 jų skyrė tik išeiviams pagal išeivių skaičių Pasaulyje(žr. prisegtą žemėlapį). Manau šis precedentas yra be galo vertingas URM, VRK ir LRV, kurie visi įgyvendiną LRS ir kitų institucijų patvirtintą "Globalios Lietuvos" strategiją, o toks ryšių stiprinimas yra kertinė priemonė.
Pagalbinės nuorodos: http://www.bbc.co.uk/news/uk-17893296 http://en.wikipedia.org/wiki/Constituencies_for_French_residents_overseas
pagarbiai, LR pilietis Andrius Kasparavičius
