Dabar populiaru
Publikuota: 2015 kovo 3d. 13:13

Keliai ir tiltai

Kelionė
„Fotolia“ nuotr. / Kelionė

Kaip gera, kad savo mielą draugą kitame upės krante aš galiu aplankyti kada tik panorėjusi. Žinoma, galėčiau jam parašyti žinutę telefonu, arba pasikalbėti su juo ir net pamatyti jį Skype pagalba. Tačiau nieko nėra geriau, nei pajusti jo delną ir pamatyti jo akis. Ačiū tau, Tilte...

Kaip gera, kad savo mielą draugą kitame upės krante aš galiu aplankyti kada tik panorėjusi. Žinoma, galėčiau jam parašyti žinutę telefonu, arba pasikalbėti su juo ir net pamatyti jį Skype pagalba. Tačiau nieko nėra geriau, nei pajusti jo delną ir pamatyti jo akis. Ačiū tau, Tilte...

Jurga buvo puiki klasės draugė, tačiau labai santūri ir nedrąsi mokinė. Klasės draugai ją mėgo, nes Jurga buvo su visais draugiška ir turėjo ypatingą sugebėjimą pajausti net ir nebylų prašymą padėti.

Namuose mergaitė gyveno tik su mama, buvo labai mylima, tačiau ir mokoma visų buities darbų. Užėjusieji į svečius draugai mielai vaišindavosi Jurgos keptu pyragu, pagirdavo jos mezgamą megztinį ar kojines.Visi sakydavo: Jurga moka viską.

– Auklėtoja, – kreipėsi kartą Jurga į vokiečių kalbos mokytoją, – norėčiau Jūsų paprašyti neversti manęs skaityti ar kalbėti vokiškai. Užsienio kalbos – vokiečių ir rusų – man patys sunkiausi dalykai mokykloje, ir aš labai bijau kalbėdama daryti klaidas. Jūs sakėte, kad geriau kalbėti darant klaidas, nei tylėti – be klaidų. Man tai nepadeda. O ir gyvenime man nei rusų, nei vokiečių kalbos nereikės. Studijuoti aš  galimybės neturėsiu.

Abiturientų išleistuvės. Merginos – lyg puokštė gėlių, vaikinai – neatpažįstamai suvyriškėję, nes apsirengę kostiumais. Visi laimingi – rankose įrodymas, kad vienas kelio ruožas jau įveiktas.

Jurga – taip pat linksma, pasipuošusi savo siūta suknele. Tik ką ji veiks ryt – dar nežino...

Į Lietuvą Jurga grįžo  tik po penkerių metų. Ne viena. Su vyru ir dukryte...

Kelias pakvietė Jurgą į nenumatytą išvyką. Auklėtoja pasiūlė per vasarą padirbėti Vokietijos įmonėje, atliekant nesudėtingas užduotis. Atlyginimas – karališkas (taip sakė Jurga). Norėdama padėti mamai ir pamiršusi užsienio kalbos baimę, mergaitė su pasiūlymu sutiko.

Į Lietuvą Jurga grįžo  tik po penkerių metų. Ne viena. Su vyru ir dukryte...
Pradėjusi dirbti Vokietijos įmonėje , Jurga susipažino su bendraamže rusaite. Kadangi abi vokiškai kalbėjo prastai, greit susidraugavo. Jurgai teko prisiminti rusų kalbą, nes noras bendrauti buvo stipresnis už kalbos baimę. Norėdamos kuo geriau atlikti užduotis darbe ir jaustis savarankiškomis miestelyje, kuriame gyveno, abi merginos ėmė sparčiai mokytis vokiečių kalbos.

Jurga susipažino su rusaitės broliu, pamilo jį ir už jo ištekėjo. Darbe ir miestelyje ji kalbėjo vokiškai, šeimoje – rusiškai su Aleksandru ir lietuviškai – su dukrele .

Susitikusios Jurga ir buvusi klasės auklėtoja  kaskart kartoja žodžius: „man niekada gyvenime nereikės nei rusų, nei vokiečių kalbos...“ Tada abi juokiasi...

Kelias vingiuotas, kartais jį tęsia tiltas. Jurgai užsienio kalba tapo Tiltu, padėjusiu pasiekti kitą upės krantą...

Mažeikių Pavasario pagrindinė mokykla
Vokiečių kalbos vyr. mokytoja Asta Brazaitienė

Temos: 1 Tiltas
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt