Pasaulis tobulėja, keičiasi ir... grįžta į visų pradžių pradžią. Šalių kultūros vis dar gyvuoja. Ką gi, regis, viskas ne taip ir blogai, kaip atrodo. Bet kodėl žmonės pamiršta, nesidomi mūsų protėvių praeitimi? Nejau tai taip nesvarbu? O gal ir neverta? Ir iš viso, kam to reikia? Juk technologijos plečiasi, nesustojome vietoje. Neturime gyventi praeitimi, yra dabartis – tai turėtų būti svarbiausia, bet...
Tarp dulkių, šlamšto krūvos guli senas, niekam nebereikalingas kopijavimo aparatas. Kadaise tėvai kaupė pinigus, kad galėtų jį įsigyti, tai buvo būtinas daiktas. Treji metai prabėgo kaip viena diena, ir kopijavimo aparatas iškėliavo į sandeliuką. Kam gi jis dabar reikalingas? Šeima jau turi naują, patobulintą, naujųjų technologijų kūrinį. Ir taip būna su visais anksčiau būtiniausiais daiktais. O ką jau bekalbėti apie butelį nuo limonado. Pasaulis tobulėja, žmonės kuria kažką naujo, vienkartinio, kad jį ateityje galėtų pakeisti brangesnis ir geresnis kūrinys. Ir dar kartą norėčiau pabrėžti žodį VIENKARTINIS. Deja, niekam nerūpi suteršta gamta. Kur iškėliauja sunaudoti, suvartoti produktai? O gi į žemę. Visa tai suteršia orą, o ir visą mus supantį pasaulį. Televizoriai, kompiuteriai, telefonai ne tik kenkia mūsų sveikatai, bet ir greitai genda, o mes juos keičiame į naujus. Tokiu būdu sukasi užterštumo ratas. Paėmus tą patį telefoną – šiais laikais jis negali ištverti nei trejų metų, todėl privalome jį pakeisti nauju.
O dabar grįžkime į senesnius laikus. Anksčiau jaunuoliai rašė laiškus savo Meilei. Siuntė juos savo ranka rašytus. Tie laiškai buvo daug ko verti. Kažkuriai panelei, galbūt, jie buvo didžiausiu turtas. Brangino juos. Ak, kaip tai, vis dėlto, buvo romantiška! Šiuo metu trumposios žinutės užstoja laiškus. Sutinku, kad tai daug paprasčiau, patogiau ir greičiau, bet juk dingo romantika, laiško laukimo žavumas. Retas kuris šiais laikais savo panelei parašytų meilės laišką, o juk tai būtų tiesiog tobula. Manau, kad tai atstotų visas brangiausias dovanas, būtų kažkas ypatingo.
Nusilenkime kompiuterio išradėjui Čarlzui Babidžui, kadangi šis ekscentriškas anglų matematikas sukūrė pirmąjį įtaisą, kurį galime laikyti kompiuteriu pagal dabartinę to žodžio sampratą. Deja, jis net nepagalvojo, kad toks didis jo kūrinys dabartinių laikų žmones sugadins. O, kad mes kompiuterį tik būtiniausiems reikalams naudotume! Atsiradus internetui, nelegalią veiklą pradėjo taip vadinami „piratai”. Kas, jei ne jie mus apgauna ir vogia pinigėlius, kuriuos taip sunkiai uždirbame. Ką jau bekalbėti apie pornografiją, kurią žiūri ne tik vyresnio amžiaus žmonės, o ir maži vaikai. Pažinčių portalai būtų visai nieko, jeigu... Jeigu neprivestų prie žmogžudysčių. Baisu net pagalvoti, kiek gyvybių nusinešė virtualūs draugai. Ir galų gale, kiek kompiuteris sujungė žmonės – tiek juos ir išskyrė. Sugadinta karta – tik taip galiu pavadinti šios žemės gyventojus.
Kaip pavyzdį galėčiau pateikti senesnę muziką. Kad ir tas pats Eltonas Johnas. Iki dabar skamba jo muzika ir neišeina iš top geriausių. Kiek daug 90-tųjų atlikėjų muzika yra madinga iki dabar, tik, dėja, jau kitokio žanro, t.y. jaunimas redaguoja ją į diskotekos stilių. Šių laikų atlikėjai savo populiarumu turi galimybę pasidžiaugti neilgai. Jų dainos praranda žavėsį jau po vieno – dviejų mėnesių ir tada jiems telieka kurti kažką naujo, geresnio ir tobulesnio. Kaip apmaudu žinoti, jog kuo daugiau nuogumo – tuo populiaresnė tampa scenos žvaigždė. Kaip niekingai tai beskambėtų, bet čia yra gryna tiesa. Tokiu būdu pasaulis praranda žavesį, o kaltininkai esame tik mes.
Pabaigoje norėčiau pabriežti tai, jog privalome tausoti senąsias vertybes ir kultūrą, kadangi protėviai jas saugojo mums, naujajai kartai. Nepaisydami praeities, sunaikinsime tai, kas tiek amžių buvo saugoma. Turime pripažinti, kad seni daiktai turi didesnę vertę, juos gamino ilgesniam vartojimui, o ir žodis „patriotas” tais laikais buvo vertingesnis, nei dabar. „Pasaulyje dar nėra amžinojo variklio, bet yra amžinieji stabdžiai”, – tegul ši gili mintis leidžia mums užsigalvoti ir paskatina keistis į geresnę pusę, nes tik nuo mūsų, šios planetos gyvetojų, priklauso visos žmonijos ateitis.
