Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Regimantas Puida: Škotijos referendume – daugiau klausimų, negu atsakymų

Škotijos spauda
Skaitytojo nuotr. / Škotijos spauda
Šaltinis: ikrauk.lt
0
A A

Referendumo šalininkų argumentus greičiausiai atmintinai žino ne tik Didžiosios Britanijos gyventojai, bet ir visi bent šiek tiek politika besidomintys žmonės: Škotija bus viena turtingiausių valstybių pasaulyje, škotai patys priims svarbius sprendimus, liečiančius savo valstybę, sukurs teisingesnę sistemą ir jiems daugiau nieko nebenurodinės Škotijos nekenčiantys, kriketą žaidžiantys anglų buržuazijos deputatai Londone! O kur dar niekada nesibaigiančios naftos atsargos Šiaurės jūroje, visame pasaulyje pripažintas škotiškas viskis ar lašišos? Nepamirškim ir energetikos sektoriaus – jokių pavojingų ir purvinų atominių elektrinių, tik vėjo malūnai ir saulės energijos kolektoriai. Ir visai nesvarbu, kad čia saulė šviečia visas 2 dienas per mėnesį. Energijos užteks visiems ir dar prie pačio bus pakeltos pensijos, gydymas ir toliau bus nemokamas, o jaunimas turės darbo. Jau kurį laiką gyvenu Škotijos sostinėje Edinburge ir gana susidomėjęs stebėjau referendumo debatus ir agitacinę kampaniją. Turiu pripažinti, beveik visi referendumo šalininkų argumentai manęs neįtikino, nes dažnai įvairūs skaičiai, iliustruojantys Škotijos turtus tapus nepriklausoma valstybe – atrodo iš garinto binto išburti. Referendumo kampaniją puikiai iliustruoja „The Economist“ straipsnio antraštė – „More questions that answers“ (liet. daugiau klausimų nei atsakymų). Mane domina du ypatingai svarbūs klausimai: ar nepriklausoma Škotija ir toliau naudos Didžiosios Britanijos svarą, ir ar nepriklausoma Škotija automatiškai taps Europos Sąjungos nare? Iš pirmo žvilgsnio klausimai gana kompleksiški. Tačiau paklauskit, ką apie tai mano už nepriklausomybę aktyviai agituojantys Škotijos nacionalinės partijos nariai su ponu Salmond priešakyje. „O aye“ (kažkas panašaus į lietuvišką „o jo“) išrėks kiekvienam drįstančiam klausti tokį orumą žeminantį klausimą. Taigi mes dabar esame ES nariai, kodėl nebūsime, tapę nepriklausomais? Taigi mes jau daugybę metų naudojame svarą, kodėl, tapę nepriklausomais jį turėtume prarasti (neskamba ironiškai? Atsiskiriame nuo jūsų, bet pinigus tai, žinoma, kad tuos pačius naudosime)? Nesąmones klausiat, žurnalistai. Ar norit dar ko nors paklausti? „Taip“, „Balsuokit taip“, „Taip Škotijai“, „Škotijos ateitis yra Škotijos rankose – čia pagrindiniai nepriklausomybės kampanijos šūkiai. Ir tai be abejonės yra įspūdingai sustyguota kampanija, kur yra apgalvota kiekviena mažytė smulkmena ir pasiruošta atsakyti į bet kokį suktą klausimą. Ir visai nenuostabu, kad jai suaktyvėjus vasaros pabaigoje, nepriklausomybės priešininkų ir šalininkų santykis nuo 38% – 62% vos per mėnesį tapo 50%–50%. Vykstant oficialiems debatams tas pats ponas Salmond (nesumaišykit su lašiša, kuri angliškai skamba salmon) šaukia, kad išaušo laikas tapti nepriklausoma valstybe, kuri turės daug teisingesnę socialinę sistemą, apsaugos labiausiai pažeidžiamus jos piliečius (dažniausiai visi supranta, kad kalba eina apie narkomanus ir benamius, kurie niekada neis dirbti, nes valdžia jiems skiria labai dosnias pašalpas už sėdėjimą ant kartono dėžės prie bankomato) ir bus tiesiog rojus žemėje, kur visi gers viskį ir tiesiog lis pinigais. Greičiausiai tikimasi išrasti tokį būdą, kad verdant viskį, jo garai kondensuotųsi į škotiškus svarus. Kad ir kaip ten būtų, iš viskio pardavimų tikimasi uždirbti 4,3 milijardo svarų (taip ir nepasakoma per kiek laiko). Tačiau , iš tiesų, tai gana nedidelis skaičius, lyginat su tikėtinomis pajamomis iš naftos ir dujų – 1500 milijardo svarų. Neklausykit, ką jums sako anglų konservatoriai, didinantys socialinę atskirtį ir siurbiantys mūsų turtus – šaukia toliau Škotijos pirmasis ministras. Grįžtant prie pačios kampanijos, vien pasirinkti logotipai, spalvos ir pozityvus šūkiai yra patraukiantys dėmesį. Akivaizdu, kad visi agitatoriai, ar tai būtų tiesiog savanoriai, ar politinių partijų nariai, skiria labai daug laiko ir resursų lankstinukų dalinimui, debatams, sutikimams su vietiniais gyventojais ir bendruomenėmis. Jie visada pasiruošę suteikti reikiamą informaciją bet kokiu klausimu. Tačiau jų retorika yra identiška Nacionalinės partijos lyderio kalbos manierai. Paklauskit jų, kaip ten bus su verslu? Ar tikrai visi bankai ir didelės bendrovės išsikels į Angliją? Atsakymas bus trumpas, bet įtaigus: žinoma, kad ne, čia Anglijos konservatorių paskalos. Kodėl verslas turėtų palikti vieną iš turtingiausių ir teisingiausių valstybių pasaulyje? Visiški niekai, anaiptol, bankai perkels savo biurus iš Londono į Edinburgą. Čia tokie patys gandai, kad reiks vizos, vykstant į Angliją arba, kad anglai mums neleis važinėti kaire kelio puse. Puiku tuomet, o kaip bus su nemokamu gydymu ir vaistais? Geras klausimas, nepriklausoma Škotija bus viena iš turtingiausių valstybių pasaulyje, pateks į stipriausių ekonomikų dvidešimtuką, taigi, žinoma, kad gydymas ir toliau bus visiems nemokamas. Aha, o ar galite daugiau papasakoti apie mokslinių tyrimų finansavimą? Žinoma, taigi Škotija pasauliui padovanojo pirmąją klonuotą avį Doli, insuliną, peniciliną, televiziją, radarą, elektros lemputę, bankomatą, šaldytuvą ir telefoną. Paskaičiuota, kad mokslinė veikla sugeneruos beveik 10 milijardų svarų pajamų ir padovanos pasauliui dar ne vieną avį. Pasakykite man savo adresą ir aš rytoj jums atnešiu brošiūrą apie mokslinius tyrimus. Ir nieko nuostabaus, kad tas pats žmogus minėtą brošiūrą kitą dieną atneša tiesiai į namus.Ar tai neparodo, kad visi kampanijos darbuotojai ir savanoriai yra nepaprastai puikiai paruošti ir išmanantys pardavimų strategiją? Škotija gali tapti nepriklausoma valstybe šių žmonių pastangomis, kurie nuoširdžiai tiki tuo, ką kalba. Ir jie net neabejoja, kad visi skaičiai, pateikti jų bukletuose, skrajutėse ir žurnaluose puikiai atspindi tikrąją situaciją. Anot jų, Škotija gali pati priimti sprendimus ir jai visai nereikia sąjungos su anglais. Bet ar tikrai pardavimai ir gudrus marketingas turi teisę laimėti referendumą? Kartais referendumo kampanija atrodė kaip manipuliavimas žmonių jausmais, ar net akivaizdus melas. Bet šimtus kartų kartojant tą pačią mantrą ir primenant, kad visi taps turtingesniais nepriklausomoje valstybėje – įtikinti net ir nuovokos nepraradusius škotus yra įmanoma. Galbūt šiandien nuėjęs miegoti – ryt prabusiu jau nepriklausomoje valstybėje. Antrą kartą savo gyvenime. Tačiau ši nepriklausomybė nebus bėgimas nuo agresoriaus, noras išsaugoti savo kultūrą ar tradicijas.Tai bus puikiai apgalvotas politinis žaidimas su socialinės psichologijos elementais.

Referendumo šalininkų argumentus greičiausiai atmintinai žino ne tik Didžiosios Britanijos gyventojai, bet ir visi bent šiek tiek politika besidomintys žmonės: Škotija bus viena turtingiausių valstybių pasaulyje, škotai patys priims svarbius sprendimus, liečiančius savo valstybę, sukurs teisingesnę sistemą ir jiems daugiau nieko nebenurodinės Škotijos nekenčiantys, kriketą žaidžiantys anglų buržuazijos deputatai Londone!

O kur dar niekada nesibaigiančios naftos atsargos Šiaurės jūroje, visame pasaulyje pripažintas škotiškas viskis ar lašišos? Nepamirškim ir energetikos sektoriaus – jokių pavojingų ir purvinų atominių elektrinių, tik vėjo malūnai ir saulės energijos kolektoriai. Ir visai nesvarbu, kad čia saulė šviečia visas 2 dienas per mėnesį. Energijos užteks visiems ir dar prie pačio bus pakeltos pensijos, gydymas ir toliau bus nemokamas, o jaunimas turės darbo.

Jau kurį laiką gyvenu Škotijos sostinėje Edinburge ir gana susidomėjęs stebėjau referendumo debatus ir agitacinę kampaniją. Turiu pripažinti, beveik visi referendumo šalininkų argumentai manęs neįtikino, nes dažnai įvairūs skaičiai, iliustruojantys Škotijos turtus tapus nepriklausoma valstybe – atrodo iš garinto binto išburti.

Dažnai įvairūs skaičiai, iliustruojantys Škotijos turtus tapus nepriklausoma valstybe – atrodo iš garinto binto išburti.

Referendumo kampaniją puikiai iliustruoja „The Economist“ straipsnio antraštė – „More questions that answers“ (liet. daugiau klausimų nei atsakymų).

Mane domina du ypatingai svarbūs klausimai: ar nepriklausoma Škotija ir toliau naudos Didžiosios Britanijos svarą, ir ar nepriklausoma Škotija automatiškai taps Europos Sąjungos nare? Iš pirmo žvilgsnio klausimai gana kompleksiški. Tačiau paklauskit, ką apie tai mano už nepriklausomybę aktyviai agituojantys  Škotijos nacionalinės partijos nariai su ponu Salmondu priešakyje.  „O aye“ (kažkas panašaus į lietuvišką „o jo“), -  išrėks kiekvienam drįstančiam klausti tokį orumą žeminantį klausimą.

Taigi mes dabar esame ES nariai, kodėl nebūsime, tapę nepriklausomais? Taigi mes jau daugybę metų naudojame svarą, kodėl, tapę nepriklausomais jį turėtume prarasti Neskamba ironiškai: atsiskiriame nuo jūsų, bet pinigus tai, žinoma, kad tuos pačius naudosime? Nesąmones klausiat, žurnalistai. Ar norit dar ko nors paklausti?

„Taip“, „Balsuokit taip“, „Taip Škotijai“, „Škotijos ateitis yra Škotijos rankose – čia pagrindiniai nepriklausomybės kampanijos šūkiai. Ir tai, be abejonės, yra įspūdingai sustyguota kampanija, kur yra apgalvota kiekviena mažytė smulkmena ir pasiruošta atsakyti į bet kokį suktą klausimą. Ir visai nenuostabu, kad jai suaktyvėjus vasaros pabaigoje, nepriklausomybės priešininkų ir šalininkų santykis nuo 38 proc./62 proc. vos per mėnesį tapo 50 proc./50 proc. Vykstant oficialiems debatams tas pats ponas Salmondas (nesumaišykit su lašiša, kuri angliškai skamba salmon) šaukia, kad išaušo laikas tapti nepriklausoma valstybe, kuri turės daug teisingesnę socialinę sistemą, apsaugos labiausiai pažeidžiamus jos piliečius (dažniausiai visi supranta, kad kalba eina apie narkomanus ir benamius, kurie niekada neis dirbti, nes valdžia jiems skiria labai dosnias pašalpas už sėdėjimą ant kartono dėžės prie bankomato) ir bus tiesiog rojus žemėje, kur visi gers viskį ir tiesiog lis pinigais.

Greičiausiai tikimasi išrasti tokį būdą, kad verdant viskį, jo garai kondensuotųsi į škotiškus svarus.

Greičiausiai tikimasi išrasti tokį būdą, kad verdant viskį, jo garai kondensuotųsi į škotiškus svarus. Kad ir kaip ten būtų, iš viskio pardavimų tikimasi uždirbti 4,3 milijardo svarų (taip ir nepasakoma per kiek laiko). Tačiau , iš tiesų, tai gana nedidelis skaičius, lyginat su tikėtinomis pajamomis iš naftos ir dujų  – 1500 milijardo svarų. Neklausykit, ką jums sako anglų konservatoriai, didinantys socialinę atskirtį ir siurbiantys mūsų turtus, – šaukia toliau Škotijos pirmasis ministras.

Grįžtant prie pačios kampanijos, vien pasirinkti logotipai, spalvos ir pozityvūs šūkiai yra patraukiantys dėmesį. Akivaizdu, kad visi agitatoriai, ar tai būtų tiesiog savanoriai,  ar politinių partijų nariai, skiria labai daug laiko ir resursų lankstinukų dalinimui, debatams, sutikimams su vietiniais gyventojais ir bendruomenėmis. Jie visada pasiruošę suteikti reikiamą informaciją bet kokiu klausimu. Tačiau jų retorika yra identiška Nacionalinės partijos lyderio kalbos manierai.

Paklauskit jų, kaip ten bus su verslu? Ar tikrai visi bankai ir didelės bendrovės išsikels į Angliją? Atsakymas bus trumpas, bet įtaigus: žinoma, kad ne, čia Anglijos konservatorių paskalos. Kodėl verslas turėtų palikti vieną iš turtingiausių ir teisingiausių valstybių pasaulyje? Visiški niekai, anaiptol, bankai perkels savo biurus iš Londono į Edinburgą. Čia tokie patys gandai, kad reiks vizos, vykstant į Angliją arba, kad anglai mums neleis važinėti kaire kelio puse.

Paklauskit jų, kaip ten bus su verslu? Ar tikrai visi bankai ir didelės bendrovės išsikels į Angliją? Atsakymas bus trumpas, bet įtaigus.

Puiku tuomet, o kaip bus su nemokamu gydymu ir vaistais? Geras klausimas, nepriklausoma Škotija bus viena iš turtingiausių valstybių pasaulyje, pateks į stipriausių ekonomikų dvidešimtuką. Taigi, žinoma, kad gydymas ir toliau bus visiems nemokamas. Aha, o ar galite daugiau papasakoti apie mokslinių tyrimų finansavimą? Žinoma, taigi Škotija pasauliui padovanojo pirmąją klonuotą avį Doli, insuliną, peniciliną, televiziją, radarą, elektros lemputę, bankomatą, šaldytuvą ir telefoną. Paskaičiuota, kad mokslinė veikla sugeneruos beveik 10 milijardų svarų pajamų ir padovanos pasauliui dar ne vieną avį. Pasakykite man savo adresą ir aš rytoj jums atnešiu brošiūrą apie mokslinius tyrimus. Ir nieko nuostabaus, kad tas pats žmogus minėtą brošiūrą kitą dieną atneša tiesiai į namus.

Ar tai neparodo, kad visi kampanijos darbuotojai ir savanoriai yra nepaprastai puikiai paruošti ir išmanantys pardavimų strategiją? Škotija gali tapti nepriklausoma valstybe šių žmonių pastangomis, kurie nuoširdžiai tiki tuo, ką kalba. Ir jie net neabejoja, kad visi skaičiai, pateikti jų bukletuose, skrajutėse ir žurnaluose puikiai atspindi tikrąją situaciją. Anot jų, Škotija gali pati priimti sprendimus ir jai visai nereikia sąjungos su anglais. Bet ar tikrai pardavimai ir gudrus marketingas turi teisę laimėti referendumą?

Kartais referendumo kampanija atrodė kaip manipuliavimas žmonių jausmais, ar net akivaizdus melas. Bet šimtus kartų kartojant tą pačią mantrą ir primenant, kad visi taps turtingesniais nepriklausomoje valstybėje – įtikinti net ir nuovokos nepraradusius škotus yra įmanoma. Galbūt šiandien nuėjęs miegoti – ryt prabusiu jau nepriklausomoje valstybėje. Antrą kartą savo gyvenime. Tačiau ši nepriklausomybė nebus bėgimas nuo agresoriaus, noras išsaugoti savo kultūrą ar tradicijas. Tai bus  puikiai apgalvotas politinis žaidimas su socialinės psichologijos elementais.

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt