Natalija Kurdiukova/LGGD Vilniaus skyrius
Sapnus sapnuoja ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Dažniausiai gyvūnai sapnuoja savo mylimą šeimininką, tą vienintelį žmogų, kuris visada turi būti šalia. Tame sapne gyvūnas žaidžia su savo šeimininku, išdykauja, vaikšto, neša pagalį, ilsisi, viską daro kartu su juo. Tai yra geras sapnas. Bet ne visada galima susapnuoti gerą sapną, būna ir blogų, ir net liūdnų.
Labai liūdną ir negerą sapną susapnavo viena kalytė. Sapnas iš pradžių buvo geras. Švietė saulutė, o ji vaikščiojo lauke su savo šeimininku tik staiga kažkoks vėjas ir juodas debesis pasirodė virš jos galvos. Pasidarė labai tamsu ir šalta. Saulutė pasislėpė, šeimininkas dingo ir kalytė liko visiškai viena. Daug klaidžiojo vargšė kalytė ieškodama savo šeimininko. Ji labai verkė, prašė praeinančių žmonių pagalbos, bet niekas nekreipė dėmesio į kalytės maldaujančias akis. Ne visada jos kelyje pasitaikydavo blogų žmonių, būdavo ir gerų, kurie gailėjosi kalytės, retkarčiais ją paglostydavo, o ji vizgindavo uodegytę.
Kalytė neprarado vilties surasti savo mylimą šeimininką. Ir štai ji mato, kad kažkokie vyrai bando ją pagauti. Kalytė nesipriešino, nes galvojo, kad ją nuveš pas mylimą šeimininką. Tačiau mašina pradėjo važiuoti ne tuo keliu, kuriuo ėjo kalytė. Ji labai išsigando ir nuliūdo, net apsiverkė iš skausmo, tačiau niekas nekreipė dėmesio į kalytės ašaras. Ji girdėjo tik juoką ir pasišaipymą. Viso kelio kalytė nepamena, o atsigavo narve tik nuo lojimo ir verkimo. Ant jos kaklo buvo uždėtas numeris 207. Ji pamatė juodas ir baisias grotas. Jai pasidarė labai baisu ir ji prisiminė savo šeimininką. „Nejaugi jis manęs neieško?“- pagalvojo kudliukė. Dienos ėjo, tačiau jos niekas neieškojo.
Iš pradžių kalytė nenorėjo bendrauti ir valgyti, bet šalia esanti kalytė, patarė naujokei valgyti. Jos abidvi susidraugavo ir vakarais, o kartais ir naktimis, pasakodavo viena kitai apie savo mylimus šeimininkus. Prie jų pasakojimų prisidėdavo ir kiti šuniukai. Daug negerų dalykų sužinojo kalytė ir suprato, kad jos šeimininkas ją paliko ir niekada jos neieškos. Visi šuniukai, su kuriais gyveno kalytė pasidarė jai patys artimiausi, kaip jos broliai ir seserys, kurie neleido jai palūžti ir palaikė pačią sunkiausią akimirką. Kalytė džiaugėsi tuo, kad rado gerus draugus.
Juodukės baisus sapnas baigėsi gerai. Ją pasiėmė laikinai pagloboti viena mergina, kuri atėjo rinktis šuniuko. Šita kalytė ją tiesiog sužavėjo. Ji taip narve šokinėjo, taip prašėsi namo. Vidutinio ūgio, ilgo plauko kalytė išvažiavo į laikinus namus. Kalytė namie yra rami, paklusni, draugiška su žmonėmis ir kitais gyvūnais, nelipa ant lovos, moka duoti leteną. Lauke su pavadėlių eina gražiai. Kalytė yra jaunutė, jai apie 2 metus, todėl lauke mėgsta paišdykauti. Apie tokią kalytę galima tik sapnuoti. Jeigu Jus susidomėjote Kudliuke, skambinkite tel. 864500098.
Kalytė stengiasi pamiršti šitą baisų sapną, nes visada nori sapnuoti tik gerus sapnus!
