Šis mažas katinukas, kurį pavadinome beždžioniuku Lemūru, vieną dieną buvo pastebėtas laiptinėje. Mažylis nejudėdamas, susigūžęs, užsimerkęs, susitaikęs su likimu tyliai tupėjo vieno daugiabučio namo laiptinėje. Katinukas jau nieko iš žmonių neprašė. Jis atėjo tiesiog numirti. Pro jį ėjo žmonės, kai kurie iš jų mažylį nužvelgdavo niekinančiai, kai kurie pasibjaurėję nusisukdavo, kai kurie padūsaudavo iš gailesčio. Nei vienas nepalietė katinuko, nei vienas nepabandė jam padėti, niekas net nepagalvojo nuvežti mažylio į veterinarijos gydyklą. Nes jis juk niekieno, tik vienas iš šimtų benamiukų. Galbūt kažkada išmestas iš namų, galbūt jau anksčiau išmestos iš namų, naminės katės vaikiukas.
Vis dėlto viena to namo gyventoja mums paskambino. Paskambino, kad praneštų apie „įvykį", jog jų laiptinėje tupi sergantis katinukas. Paprašyta, kad atvežtų į veterinarijos gydyklą griežtai atsisakė. Savo pagalbą suprato, tik kaip pranešimą. Ačiū jai ir už tai. Tikėtis ko nors daugiau iš daugumos tautiečių beveik prilygtų stebuklui. Atsakymai dažniausiai būna tokie: kodėl turėčiau, ne mano, neturiu laiko. Tik iš tikrųjų po visais šitais atsakymais slypi vienintelis: abejingumas kito skausmui.
Visi mes užimti ir visi branginame laiką, bet yra žmonių, kurie meta visus reikalus, kurie atideda visus darbus ir paaukoja tą valandą tam, kad iš vieno miesto galo nuvažiuotų į kitą, paimtų sergantį mažą, koltūnuotą katinuką ir nuvežtų į veterinarijos gydyklą. Tokių žmonių dėka vyksta realus gelbėjimas mūsų mažųjų draugų ir tų, kurie ne savo noru tapo niekam nereikalingi.
Lemūriukas gavo tokį vardą, nes labai panašus į beždžioniuką- išsigandusį, pasimetusį, vienišą. Katinukas šiuo metu labai prastos būklės. Vargšas turbūt labai anksti neteko mamos, nes jo kailiukas susivėlęs į vientisą koltūną, kuris spaudžia jo kūnelį kaip luobas. Taip pat mažylis labai peršalęs, sunkiai kvėpuoja, tačiau, glostant stengiasi murkti iš begalinio dėkingumo tiems, kurie abejingai nepaliko jo numirti.
Lemūriukas dar labai mažas katinukas, apie 5 mėn. amžiaus, tačiau jau patyręs visus mažo nereikalingo padarėlio vargus. Mažylis atėjo pas mus, galbūt taip tyliai prašydamas pagalbos, o galbūt jau nieko nesitikėdamas, gal todėl nebijojo eiti ten, kur šiaip niekada neidavo - arčiau žmonių.
Lemūriukas labai mielas ir meilus katinukas, atsidėkoja už pagalbą kaip sugeba - murkdamas, į kurį jis sudeda visą savo katinišką ačiū.
Šiuo metu mažylis gydomas veterinarijos gydykloje. Apie mažylio sveikatą galite pasiteirauti tel. 865244093 arba aplankyti jį „Rekso" gydykloje. Taip pat kai pasveiks Lemūrui labai reikės namų.
Kad galėtumėme padėti Lemūriukui pasveikti, reikalinga visų jūsų pagalba - finansinė parama. Jei jums rūpi mažieji mūsų draugai, jei galite ir norite padėti Lemūrui pasveikti, jo gydymui galite paaukoti į šią sąskaitą su prierašu Lemūrui.
Mūsų rekvizitai:
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius
Registracijos kodas 125535218
Sąskaitos nr. LT047300010002464463 (Swedbank)
Banko kodas BIC-HABALT22
arba Sąskaitos nr.: LT467044060000907966 (SEB bankas), Banko kodas: 70440
Ačiū už jūsų gerumą, supratimą ir užuojautą!
