Vasario 24 d. Bernardinų bažnyčioje rasta štai ši kalytė. Šuniuką Domininkonų gatvėje rado viena moteris, pamaniusi, kad galbūt ją vedžiojo Sereikiškių parke, iki jo atvedė, o pati nuėjo į mišias, tačiau šunelis jokiam parke nenorėjo likti ir atsekė ją iki pat bažnyčios durų. Paskui ir pro duris įsibrovė ir lakstė po bažnyčią nuo žmogaus prie žmogaus ieškodama savų. Žinote gi, kaip atrodo pasimetę šunys - laksto nesustodami ir kažko vis ieško. Kai brolis pranciškonas pasišovė žvėrelį pagauti ir išmesti lauk, pasislėpė po suolu, ant kurio sėdėjo Mingailė, ir mirtinai atsisakė kur nors eiti. Taip ją ir pasiėmė dabartinė globėja. Pirmąją savaitę buvo labai liūdna, beveik neėdė, o gatvėje puldavo prie visų žmonių, matyt, ieškojo šeimininkų. Dabar tiesiog vaikšto su Mingaile, šaukiama iškart ateina, su žmonėm vis dar mielai draugauja, bet dabar tik tais, kurie ją šnekina.
Šiaip buvo švari, tvarkingo kailio, aiškiai ne laukinė, su antkakliu (be čipo). Turi tą blogą sąvybę - lipa ant sofų, o tempiama lauk nustato ryžtingo partizano žvilgsnį, įsispiria kojom ir urzgia, nors nekanda (bent anksčiau taip, darė, dabar liepta nulipa). Globėja Mingailė spėja, kad ją vis dėlto kartais mušdavo (labai kalta ir išsigandus atrodo šitaip paurzgusi). Šiaip labai meili ir lipšni, laksto kaip vijurkas, mėgsta atnešinėti pagalius (tik nebūtinai iškart atiduoda) ir žaisti futbolą. Atbėga pagal trumpus švilpčiojimus ir šaukiama Pabaisa arba Šponke. Pasistegs, sako Mingailė, kad tas antras vardas nudominuotų pirmąjį :)
Globėja išvažiuoju sekmadienį vakare, grįžta kitą šeštadienį naktį (23 d.). Iki Velykų pabus Lietuvoje, tada išvyks trims mėnesiams. Galbūt galės įkalbėti tėvus palaikyti ją tą savaitę, kol bus išvykusi. Tačiau po Vėlykų Šponkė liks be stogo virš galvos. Kol dar turime laiko, bandysime kalytę sterilizuoti ir paskiepyti, kad į naują globą keliautų sutvarkytą.
Tik labai labai prašome visų dėmesio. Šponkei nuo Velykų reikės laikinos globos. Mažutė tvarkinga ir myli vaikus, su kitais šunimis draugauja, išdykauja arba prisibijo jų. Nebus bėdų su Šponkyte, tik labai prašome atsiliepti, jei tik galite kalytę pagloboti iki padovanojimo.
P.S. Globėja atidėjo kelionę dėl Šponkės. Problema lieka neišspręsta. Ir toliau intensyviai ieškoma globa kalytei. Buvome susitikę su Giedre ir jos šuneliu. Jei būtų pavykę Šponkei susidraugauti, ji jau turėtų laikiną globą. Deja, tai neįmanoma. Kalytė užšoka į glėbį ir loja nesustodama ant didesnio už save šuns.
Išvada - didesni gabaritai gąsdina ir gyvenimas kartu neįmanomas, jei tai butas. Šponkės draugu gali būti tik jos ūgio arba mažesntis šunytis. Katastrofa.
Šponkė - žmogaus šuo - tikra bučiuoklė, princesė, pripratusi būti ant rankų. Žmogų dievina beprotiškai!
Sklinda gandai, kad Šponkė - vieno profesoriaus, kurį išvežė į ligoninę, augintinė. Suprantama, kodėl rasta bažnyčioje ir nenulipa nuo rankų. Negalime atsekti galų, kaip surasti jos žmogų arba jo giminaičius.
Visų labai prašome pagalbos.
Ačiū.
Skambinkite: 861558898; 868973782
„Rainiukas“ VšĮ
info@rainiukas.lt
+370 615 58898, +370 689 73782
LT 56 7300 0101 3075 8928
