Esu Babulia, bet galite ir Babulyte vadinti, aš tikrai nesupyksiu. Kažkada turėjau namus ir sotų gyvenimą. Buvau prižiūrėta ir mylima. Šiandien, galima sakyti, neturiu nieko.
Dienas leidžiu lauke, vakarais verkdama įsiprašau į geros moters namus. Žinau, kad jai širdis neleidžia manęs nepriimti, o aš tuo ir nepiktnaudžiauju. Įsliūkinu tyliai, kai kaimynai nemato, susirandu ramią vietelę ir visą naktį ramiai miegu. Bijau net krustelėti, kad nepridaryčiau niekam rūpesčių.
Aš tikra Babulytė, garbaus amžiaus katytė - man 12 metų. Esu sterilizuota, sveika, rami, lėta, neįkyri. Labai mėgstu kai mane glosto, bet pati niekada nepasiprašysiu. Kuklinuosi. Nebijau nei šunų, nei kačių, jeigu sutinku juos savo kelyje, iškėlusi galvą aukštyn ramiai juos apeinu, o ir pati niekada jų neliesiu ir nekalbinsiu. Et, esu sena, niekam nereikalinga inteligentė.
Žinau ką reiškia mylėti, ir jau žinau ką reiškia kentėti. Bet vilties dar nepraradau. Visai nesvarbu, kad man tiek metų, aš labai noriu turėti namus, turėti savo žmogų, būti mylima. O labiausiai, aš noriu dovanoti savo meilę. Ir labai noriu saugiai ir šiltai nugyventi man skirtą likusį laiką.
Dar noriu kiekvieną rytą pabudusi ištarti: „Šviesk saule, lyk lietau... Aš saugi, aš jau nieko nebijau... Aš dar turiu jėgų ir noro džiaugtis gyvenimu".
Jeigu galite Babuliai pasiūlyti prieglobstį, skambinkite Andželikai: 860263641 (Vilnius)
