Tekstas LGGD savanorės.
Šį nuostabų šunį išlaisvinus iš „Grindos“, vietoj kalinio numerio, jam taikliai buvo suteiktas Grafo vardas. Jis santūrus, kilnus, įspūdingo sudėjimo, įdomaus tigrinio kailio – visa jo išvaizda ir elgesys byloja, kad jis yra vertas titulo, nors ir yra nekilmingas. Nuostabu yra tai, kad Grafo charakteris nė kiek nepasikeitė per ilgus mėnesius, praleistus grafui taip nederančiame šaltame kalėjimo narve, į kurį jis buvo uždarytas be jokios kaltės, tačiau jo bausmė buvo žiauri – likti be šiltų namų, šeimininkų meilės ir galimybės ramiai ir oriai užbaigti savo kelionę šioje žemėje.
Vagonėlių savanoriai įsitikino, kad Grafas po tokios neteisybės netapo piktas, nusivylęs, nepatiklus – jis nepaprastai geranoriškas žmogui, subtiliai prašosi dėmesio ir santūriai jį priima. Kiekvieną kartą jį aplankęs jauti, kad esi laukiamas ir pasiilgtas, tačiau Grafas niekada neįkyrės, o kantriai sulauks savo eilės būti pakalbintam, pamyluotam, pašertam ir pavedžiotam.
Šuo nėra jaunas, tačiau tai yra tik dar vienas jo privalumas, kadangi Grafas yra subrendęs ir išmintingas, tvirtas vyras pačiame jėgų žydėjime, tad jo naujasis šeimininkas galės džiaugtis išvengęs jaunatviškų šunybių ir mėgautis ramaus ir atsidavusio draugo kompanija.
Grafas puikiai žino savo vertę ir gerai supranta, kad tikrai neliks tinkamai neįvertintas, todėl kantriai laukia geltonajame vagonėlyje. Jis tikras vyras ir nesiskundžia savo dalia, tačiau kartais pasivaikščiojimo metu savanorėms prasitaria, kad vis tik sunku jam ankštame narve – jis nori matyti dangų, žolę, praeinančius žmones, nori juos pasveikinti savo lojimu, nori girdėti visus pasaulio garsus ir užuosti kvapus... Grafas nori jausti, kad gyvena, kad jo buvusiųjų šeimininkų jam paskelbtas žiaurus verdiktas neteko galios, kad jis turi antrą šansą būti laimingas ir mylimas ir turėti tą vienintelį, atsakingą ir rūpestingą žmogų, kuriam atiduos visą savo meilę ir bus ištikimas draugas nuo šiol kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką iki paskutinio savo atodūsio.
Dar Grafas prisipažino, kad norėtų gyventi name su erdviu kiemu, kur galėtų išeiti pasivaikščioti kada panorėjęs. Nenori jis tūnoti ankštame bute, kur būtų maža erdvės, kurios jis taip trokšta. Be to, galėdamas savarankiškai pasivaikščioti, jis nesudarytų nepatogumų savo naujajam žmogui, nors ir gėda Grafui prisipažinti, bet amžius daro savo, todėl ir laukan prisireikia dažnai...
Jei jaučiate, kad esate pasiruošęs suteikti saugius ir jaukius namus šiam nuostabiam senjorui, kur jis oriai, kaip ir pridera grafui, sutiktų senatvę, atvažiuokite į geltonuosius vagonėlius, susipažinkite su Grafu, pažvelkite į jo gilias ir išmintingas akis ir... viską suprasite. Galbūt tik šis menkas žingsnelis jus teskiria nuo jūsų tikrojo draugo?
Kontaktai: Indrė 8-616-15454
