Kodėl mes vis bandom ir bandom sugrįžti ten, kur mūsų niekas jau seniai nebelaukia? Kodėl vis praveriam duris, užmetam akį į savo praeitį, vis stengiamės dėl tų, kuriems ant mūsų nusispjauti, gyvenam tik prisiminimais, kurie mus vis dar skaudina ir žudo?
Kai nerimas užplūsta sužeistą širdį, atsižadame savo ateities ir leidžiam praeičiai griauti gyvenimą. Bet ar verti tie, kurie mus skaudina, kad mes skęstume skaudžiuose savo prisiminimuose? Ar verti tie, kurie nevertina mūsų pastangų? Ar verta pradėti gyventi iš naujo? Nevarstant praeities durų ir paliekant visus prisiminimus jiems patiems?
Verta!!! Pradedam gyventi iš naujo, nevarstom skaudžios praeities durų. Uždarom jas ryžtingai. Šiandien ir visiems laikams. Pradedam gyventi nuo šios akimirkos! Šiandien, čia, prasideda nauja istorija, kur ateinantieji atsineš tik šilumą, kur globos ir mylės. Pasiliks ir bus visada.
Jaunutės, buvusios naminukės, šeimininkų atiduotos į prieglaudą, šiandien naujam gyvenimui gavusios naujus - Mažytės (1 - 6 nuotr.) ir Pilkutės (7 - 15 nuotr.) - vardus. Be galo švelnios, ramios ir draugiškos, mielai bendraujančios su kitomis katytėmis. Tvarkingos, sterilizuotos, nukirminuotos.
Jos vis dar tiki stebuklinga meilės galia. Jos abi nepraranda vilties, kad kažkam bus vienintelėmis rožėmis, kurias norėsis apsaugoti nuo vėjo, darganos, šalčio. Jos nusprendė ieškoti džiaugsmo kitur, gal besibaigiančioje vasaroje, o gal artėjančiame rudenyje.
Jos įsileidžia į širdį meilę... įsileidžia Tave. Jos pasiruošę pamiršti tai, kas bloga ir atverti širdis. Plačiai atverti. Kad nebeliktų vietos abejingumui ir pykčiui, neliktų ir vienatvės šalčio.
Kai patikėsime, kad esame vienas kitam reikalingi, kad galime be pykčio ir nuoskaudų pažvelgti vienas kitam į akis, kad galime paduoti ranką ir priešui, neberas mūsų širdyse vietos tamsa.
Jeigu susidomėjote Mažyte arba Pilkute, skambinkite jų globėjai: 863560785 (Marijampolė). Transportą į kitus miestus rasime.
