Sveiki,
aš Hapis. Laimingasis. Mano vardas skirtas laimei prisišaukti. Bet štai, jau beveik du metus aš ją šaukiu, o ji manęs niekaip neišgirsta... Na, aš esu šiek tiek laimingas, bet norėčiau būti dar laimingesniu. Juk laimė žinoti, kad esi laukiamas, laimė mokėti džiaugtis ir pastebėti gamtos pasikeitimus, dygstančią žolę, skrendantį paukštį, matyti gėrį ir grožį... Man daug nereikia. Tikri namai man būtų didžiausia laimė.
Tiesa, apie paukščius. Ar kada nors stebėjote juos skrendančius? Ar matėte kaip skrenda jie grakščiai ir didingai? Kaip stengiasi iškilti aukštai? Jie gali nuskristi toli toli, gali pasižvalgyti ten, kur Laimė gyvena. Jie laimingi (truputį pavydu)...
O mano istorija eilinė... Ji prasidėjo dar ankstyvą pavasarį, kuomet stipriai peršalau ir nusilpau, buvau apatiškas, nebegalėjau net maisto užuosti. Tada galėjau mirti...
Vienos geros moters dėka, buvau įkurdintas gydymui veterinarijos gydykloje. Ten greitai atsigavau, atgavau savo jėgas, tapau itin mielu ir linksmu katinėliu. Pasveikau, tai vieną gydyklos darbuotoją pakibindavau, tai kitą. O jos, vos pasveikusį, mane kastravo (ech... dabar jau nepykstu, matyt, taip reikėjo). Už poros savaičių iškeliavau į laikiną globą.
Pas globėją praleidau visą pavasarį, vasarą, rudenį, vėl pavasarį, vasarą, rudenį... Tuoj kitas pavasaris ateis, o aš laimės taip ir neradau. Mielieji, bet juk aš nesu visiškai „prastas“ vyrukas. Dar visai jaunas, vos trejų metukų amžiaus, gerietis nerealus, visai nekonfliktiškas. Nors ir esu „sunkiasvoris“, bet laaabai mėgstu pažaisti... Nekeliu problemų, esu nereiklus ir neišrankus (nebent paprašau mane paglostyti ir pamyluoti...).
Stebiuosi, kad nerandu namų. Ir mano gelbėtojos stebisi: „Hapi, Hapi, tau ir vardas buvo suteiktas, kad baigtųsi tavo klajonės laimingai ir rastum pastovius namus... Bet tave tarsi kas užbūrė... Tegul Kalėdos išsklaido tuos tamsius kerus, ir atneša tau stebuklą – gerus, rūpestingus ir mylinčius šeimininkus.“, „Hapi Hapi, ir kada gi tas Happy End'as tavo gyvenime, kada nakties žvaigždelė tau atneš stebuklą – naujus pastovius namučius...“ Kada, mh?
Laukiu... Kalėdos ir Naujieji čia pat. Gal jie padovanos man... O gal... aš galėčiau ateiti į Jūsų namus ir su savimi atsinešti Laimę? Laimę sau ir Jums? Kartu prigriebčiau ir ramybę, šilumą, jaukumą. Prašau...
Hapis šiuo metu gyvena Vilniuje ir turi vieną vienintelę bėdelę, kuri gal būt ir trukdo jam surasti namus, bet kurios nuo potencialių šeimininkų nuslėpti neturime teisės – pasitaiko, kad jis nevalingai pasišlapina. Jeigu Jūsų tai nebaugina ir negąsdina, jeigu nepaisant jo bėdos norite suteikti namus šiam nuostabiam, socialiam ir draugiškam katinėliui, skambinkite: 8 683 40991 (Alina) arba 8 612 39181 (globėja Rita).
