Laba diena visiems, kas turi atvirą širdį. Esu madam Lesė. Aš turiu tokį prašymą… Nemalonu prašyti, bet na… suprantate, kartais taip nutinka. Man reikia namų… Bet perspėju, kad reikia tikrų namų, kur galėsiu gyventi apsupta meilės, dėmesio, jaukumo, pasitikėjimo ir kitų panašių dalykų.
Pasak protingųjų žmonių, aš dar labai jauna, pagal žmogiškuosius skaičiavimus, gal dvejų ar trejų metų, bet tai toli gražu nereiškia, kad esu kažkokia kvailutė. Oi ne, aš labai protinga, švelni ir elegantiška. Net neloju kai nėra rimto reikalo. Gyvenimas man nepašykštėjo išbandymų. Vienas jų buvo gyvenimas Grindoje. Dabar jau nebesvarbu, kaip aš ten atsiradau, bet esmė ta, kad per plauką pavyko iš ten pasprukti. Jau beveik girdėjau, kaip mirtis atžingsniuoja manęs pasiimti, bet „penktakojai” spėjo mane pamatyti pirmi.
Taip aš atvykau į Kauną, kur dabar ir glaudžiuosi. Čia, žinoma, gerai, bet jaučiu, kad čia man nevieta. Man reikia kažko daugiau. Na, kažko ypatingo… nes aš tokia elegantiška, švelni, o miegu būdoje, kaip koks pakvaišėlis, nesubrendėlis, į gyvenimą atsainiai žiūrintis Džekis. Ne ne, toks gyvenimas ne man. Man reikia minkšto asmeninio guolio, nuosavo žmogaus rankų, kurios mane glostytų, kada tik panorėsiu, ir nuosavo žmogaus akių, kurios nepavargtų į mane žiūrėdamos gėrėtis. Man reikia tiek nedaug, tiesa?
Taigi labai tikiuosi, kad ilgai laukti nereikės. Tiesa, dar norėčiau truputį pasiskųsti… Aš labai taiki ir kiti, nors ir netokie nuostabūs kaip aš, bet man gyventi netrukdo. Bet štai kartą, vienam kažkokiam nebrandylai, nepatiko mano žvilgsnis ir jis man įkando į koją! Galit įsivaizduot? Įkando į mano nuostabiąją kojelę! Todėl dabar truputį šlubuoju. Na bet trauma nemirtina, todėl vėl greitai galėsiu elegantiškai žingsniuoti aukštai iškėlusi uodegą.
Oi, labai gerai, kad prisiminiau uodegą… Čia yra dar viena tokia smulkmenėlė… Suprantate, kaip jau minėjau, mano gyvenimas nebuvo vien rožėm klotas, todėl tiek uodegėlė, tiek likęs kailiukas dabar truputį panašus į veltinį… Na net gėda pasidaro, kai kas sugalvoja paglostyt. Todėl labai norėčiau, kad kažkas ištiestų pagalbos ranką ir atskleistų mano puikiojo kailiuko pasislėpusį grožį.
O dabar prašau visų geros valios žmonių: suremkit pačius ir padėkit man rasti namus. Būsiu amžinai dėkinga. O tas, kas mane pasiims, bus labai laimingas. Nepamirškit, kad toks gėris ir grožis kaip aš kasdien ant kelio nesimėto. Todėl vertėtų paskubėti, kad kas kitas iš po nosies nenuneštų tikro lobio - manęs.
Tel. 869320466
