Rūsyje kažkas gyvena. Patikėkit, čia slepiasi ne tik gardžiausios braškių uogienės ar sulūžę vaikystės dviračiai, čia verda gyvenimas - ypač žiemą. Už sunkiai besivarstančių rūsio durų kažkas nelegaliai bando susikurti laimę. Dažniausiai tai katės, kurių niekam neprireikė...
Fabijoniškių mikrorajone, Vilniuje, viename iš rusių apsigyveno vieniša katė mamytė. Besišildydama prie šiluminio mazgo ji kasdien kantriai laukė ir bandė atspėti, kiek mažylių snaudžia jai po širdim. Jie buvo trys! Gimė pasakiškai gražūs ir, sakytum, net nepritinkantys senoms, pelyjančioms rūsio sienoms. Katė mamytė didžiuodamasi prausė savo mažylius ir neabejojo, kad jų tėvelis pats kilmingiausias katinas pasaulyje. Visi katės vaikučiai gimė itin šviesiai žydrų akių: dvi siamo kraujo turinčios sesytės ir juodas kaip angliukas broliukas.
Purvini rūsio koridoriai atstojo linksmiausią žaidimų aikštelę, o aptrupėjęs tarpas sienoje - namų pastogę. Katė mamytė tikra laukinukė, tad ir vaikučius mokė vien atsargumo, nes laukinėms katėms atsargumas - tai gyvenimas. Tik kai ko mamytė nenumatė, kad netrukus tie, kurių ji labiausiai bijo, pabandys pakeisti jos vaikučių likimą!
Neilgai trukus gyvūnų gelbėtojai, sužinoję apie ypatingąją rūsio šeimynėlę, išsiruošė jų gelbėti. Gaišti nebuvo ko, nes kačiukus pastebėjo ne tik tie, kurie bandė rūpintis jų gerove ir šėrė jų mamytę, bet ir tie, kuriems katės apskritai atrodo nevertos gyvenimo. Būdami rūsyje mažyliai pradėjo sirgti, traiškanojo akytės, slogavo. Gelbėjimo operacija nebuvo lengva, nes kačiukai nors ir maži, gerai išmokyti ir artyn neprisileido. Galiausiai buvo pagautos dvi sesytės!
Jos pakliuvo į savanorių Godos ir Edgaro namus, kurie kaskart stengiasi ištiesti pagalbos ranką keturkojams, kuriems labiausiai to reikia. Čia mažylės glaudžiasi jau dvi savaites ir šiandien jos jau sveikos, nebeturi kirminų, kailio ir ausų parazitų. Maža to, užėmę mamytės pareigas globėjai išmokė sesutes ne tik šnypšti, o ir meiliai murkti, miegoti ant rankų, žaisti su žmogumi ir, svarbiausia, pradėti juo pasitikėti!
Keta ir Melta - tokie sesučių vardai! Joms maždaug 2 mėnesiai ir, be abejo, jos ieško šeimininkų. Abi „panelės“ baisiai padykusios, judrios, žaismingos, kalbios, elegantiškos ir grakščios. Žinoma, vis dar atsargios, bet žmogų pradeda pripažinti ne tik kaip maitintoją, bet ir kaip draugą, linksmybių partnerį.
Galbūt Tu esi Tas šeimininkas, kuris į savo jaukius namus priimtų vieną iš sesučių ir paverstų šią istoriją pasaka: „Ir gyveno jie gražiai ir laimingai...“
Dėl Ketos ir Meltos galite skambinti Edgarui 8 671 90721
