Natalija Kurdiukova
Į UAB „Grinda" beglobių gyvūnų sanitarinę tarnybą patenka gyvūnai ne tik iš gatvės, bet yra atnešami iš namų. Atnešti gyvūnai iš namų yra neskiepyti arba paskiepyti pristatymo dieną. Šitą faktą žino visi, taip pat prižiūrinčios institucijos - tai Savivaldybė ir Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Žmonės, neturėdami kur dėti savo augintinio, neša į Grindą tikėdamiesi, kad jo augintiniu bus pasirūpinta. Tačiau pati skelbia, kad gyvūnų negloboja, tik sugaudo ir laiko. Ir tai tiesa. Nors sanitarinė tarnyba dirba pagal gyvūnų globos nuostatus, tačiau su globa neturi nieko bendro. Noriu atkreipti visų žmonių dėmesį - gyvūnų mylėtojų, taip pat ir šeimininkų, kurie atneša gyvūnus į UAB „ Grinda" - ir papasakoti įvykį, kuris įvyko prieš 4 mėnesius, bet palietė mane iki širdies gilumos.
Vieną gražią popietę teko užfiksuoti tokį vaizdą: į UAB „Grinda" šeimininkas R.K. tempė savo šunelį. Šunelis spyriojosi iš paskutinių jėgų, nenorėjo eiti. Matyt, jautė jo išduota širdelė, kad dienos toje baisioje įstaigoje bus suskaičiuotos. Atsisakymo priežastis - šuo pjauna vištas. Teko kalbėti su šeimininku ir bandyti įtikinti šunelį dovanoti iš namų arba tiesiog padaryti voljerą, kad pririštas prie būdos šunelis nebegalėtų neišsinertų iš pavadėlio. Tačiau šeimininkui mano pasakojimas apie lauktus pavojus „Grindoje" pasirodė neįtikinamas.
Į „ Grindą" šunelis papuolė liepos 7 dieną, o liepos 11 dieną jis buvo nufotografuotas ir jo nuotrauka buvo įdėta į Gyvūnų Globos svetainę. Šuneliui uždėjo kalinio numeriuką (717) ir uždarė į narvą. Vargšas šunelis, vienas, išduotas... Baisiausia buvo matyti registracijos lapuke dešiniajame kamputyje užrašą „skiepytas 07-07". Tai reiškia, kad šunelis buvo priimtas tą pačią dieną po skiepų nuo pasiutligės ir jo imunitetas buvo per silpnas kovoti su plintančiom lygom. Kiek vėliau paaiškėjo, šeimininkas už šunelio skiepą sumokėjo 5 litus ir 20 lt. buvo sumokėta už suteiktą paslaugą. Iš viso 25 litai - tiek kainuoja gyvūno gyvybė. Ir tokių užrašų ant registracijos lapelių teko matyti daug.
Liepos 22 dieną iš sanitarinės tarnybos LGGD savanoriai gavo informacijos, kad šunelis, kurio reg. Nr. 717 , tas pats šunelis kuris buvo priimtas paskiepytas, susirgo. Tą dieną susirgo ne tik jis, bet ir kitas šunelis Nr. 721. Abudu šuneliai buvo nuvežti į vet. gydyklą.
Tačiau veterinarų dėmesį patraukė būtent šunelis Nr. 717, nes jis atrodė labai baisiai: sulysęs, svėrė tik 20 kg., nors tokie vidutinio ūgio šuneliai turi sverti daugiau. Šunelis buvo neprižiūrėtas nei pačio šeimininko, nei pačioje sanitarinėje tarnyboje.
Jam buvo padarytas testas, kuris parodė, kad jam - parvo virusas, bet nestiprus. Tai suteikė vilties, kad šunelis atsigaus ir išgyvens, kad mes spėjome lauku. Jam buvo įdurtas kateteris ir leidžiami vaistai. Kažkur po valandos šuneliui pagerėjo, jis pradėjo vaikščioti, atsigavo. Toks mielas ir protingas šunelis, viską iškentė ir net nesuurzgė. Kadangi šunelis buvo silpnesnis už kitą nelaimėlį Nr. 721, jis buvo paliktas stacionare, kad vet.gydytojai galėtų stebėti jo būklę.
Kitam šuneliui Nr. 721 irgi buvo leidžiami vaistai, jis irgi elgėsi ramiai, tik stacionare jis nepasiliko, nes nebuvo daugiau vietų.
Ši istorija baigėsi labai liūdnai, nes abudu šuneliai neišgyveno. Abudu šuneliai išduoti savo šeimininkų, tik vieną atvežė pats šeimininkas, o kitą šunelį šeimininkas išvarė į lauką. Abudu nelaimėliai kovojo už gyvybę, tačiau jų širdutės pasirodė silpnos, kad galėtų kovoti su tokiu klastingu virusu. Abudu šuneliai buvo labai ramūs ir draugiški. Abu bevardžiai, tačiau savanorių dėka šuneliai liks jų širdyse kaip Neptūnas (717) ir Rotas (721).
Labai skaudu ir liūdna, kad taip nevertinama gyvybė. Labai norėčiau, kad tokių atvejų visai nebūtų. Labai norėčiau, kad šeimininkai būtų atsakingesni už savo gyvūnus. Labai norėčiau, kad žmonės žinotų, jog jų paliktiems augintiniams gyvūnų sanitarinėje tarnyboje yra labai nesaugu.
