Šiandien Jus supažindiname su trimis Utenos gyvūnų globos namų globotiniais:
Kruonio (1 - 4 nuotr.) istorija: Žiemą atklydo šuo, sodybos šeimininkai padavė šilto maisto ir šuo pasiliko. Visą žiemą miegojo ant šieno gretimoje negyvenamoje sodyboje, o pas tuos žmones ateidavo maisto. Kai atšilo, nuo tų žmonių sodybos jau nesitraukė, teko pririšti, bet kiekvieną naktį Kruonis paleidžiamas išsilakstyti, nors niekur toli nebėga - sukasi aplink namus.
Kasryt jis mielai grįžta ir nori būti pririšamas. Labai nori namų, nes yra prieraišus, dėkingas, mielai leidžiasi glostomas. Saugo savo laikinus namus. Kruoniui ieškomi rūpestingi šeimininkai. O laikinieji jį sutinka atvežti praktiškai į bet kurį Lietuvos miestą, kad tik rastų gražuolis gerus, šiltus žmones. Šuo tikriausiai kilmingas mišrūnas - gal kolis prisidėjęs, bet net kažkiek ir kurtą savo ilgomis kojomis primena. Puikiai nuspalvintas, puikus kailis, o nostalgiško žvilgsnio akys taip ir traukia tarsi magnetai - būk mano draugas...
Dėl Kruonio skambinti tel.: 8 686 188 96
Beila (5 - 8 nuotr.): metų ir keturių mėnesių amžiaus, sterilizuota šarpėjaus mišrūniukė. Graži be galo - balintos kavos ar saulės nušviesto balto pajūrio smėlio spalvos. Dievina laukus, kaimą - kai gali nevaržoma lakstyti ir dūkti. Be galo sargi, net iš tolo perspėjanti šeimininkę apie artėjančius svetimus.
Jai būtų idealu gyventi sodyboje - dieną galėti laisvai išsilakstyti, naktį ramiai miegoti prie šeimininkų lovos. Arba kartu su šeimininkais lovoje - čia jau kaip kam patogiau:)
Ji dovanojama iš namų, skambinkite tel.: 8 614 59848
Kiara (9 - 15 nuotr.) - jaunutė, gal 1,5 metų amžiaus. Nuostabiai graži... Kai radom buvo labai liesa ir šonkauliai nekyšojo tik dėl pūsto, juos dengiančio haskiško kailiuko. Pirmas dienas atrodo net bendraut su niekuo nenorėjo, o gal ir nemokėjo, nes buvo laikyta tikriausiai pririšta, prastai maitinama, nebuvo bendraujama ir t.t. Žodžiu, gražus, veislinis šuo pakliuvęs į rankas žmonėms, kuriems nei jos reikėjo, nei dėl jos širdį skaudėjo.
Praėjo pora savaičių ir Kiara labai pamažu, bet pradėjo taisytis į gera. Jau jaučiasi ne tik kaulai ant šonų, jau pradėjo bendrauti su žmogumi, rodyti jam dėmesį.
Gyvūnas nepaprastai gražus - ir kailis, ir povyza, ir medaus spalvos akys, mielas snukutis ir mielas, draugiškas būdas - ir su žmonėmis, ir su šunimis. Voljere būti labai nemėgsta, o kai pradedam vedžioti šunis tai įjungia tokią signalizaciją tarsi kas klyktų ir jau nesiliaus kol nebus išvesta. Kai grįžta pasivaikščiojus, signalas būna silpnesnis, bet nesiliauja, kol mato, jog kiti šunys dar vaikšto. Žodžiu, jai reikia daug sportuoti, daug lakstyti, daug bendrauti. Bet ji to verta. Verta žmogaus dėmesio ir laiko. Tel.: 8 612 329 62
