„O tai laikai būdavo prie Smetonos“, – dažnas iš mūsų dar girdėjo savo močiutes ar senelius apie tai nostalgiškai kalbant. Bet šiuos žodžius įsivaizduoti praktiškai sovietmečiui einant ar jau vėliau būdavo labai nelengva. Kokia laimė, kad visai netikėtai užklydome į Istorinę Lietuvos Prezidentūrą Kaune, kur veikia paroda „Inteligentų šeima pirmojoje Lietuvos Respublikoje“. Čia visa galva gali pasinerti į tuos „smetoniškus“ tarpukario Lietuvos laikus ir sužinoti, kaip žmonės mąstė, kokias vertybes puoselėjo, kaip rengėsi, auklėjo vaikus ar kokius pažangius prietaisus naudojo buityje.
Parodos sudarytojos teigia, kad „Inteligentų šeima nuo išsilavinusių tarnautojų, veiklių verslininkų šeimos pirmiausia skyrėsi visuomeniškumu. Jiems visuomenės interesai tapdavo dažnai svarbesni už asmeninę gerovę. Inteligentai daugelyje sričių buvo pirmeiviai, kurie iš Vakarų ir Rytų kultūrų perimtą pažangą derino su tautiškumu, modernias naujoves pritaikė prie lietuviškų tradicijų ir taip kūrė savitą kultūrą, kurios apraiškas šiandien girdime apibūdinant „smetoniška“, „Smetonos laikų“.
Parodoje eksponuojama galybė tikrai įspūdingų nuotraukų, tarp jų galite pamatyti ir būsimąjį prezidentą Valdą Adamkų dar mažą berniuką, atpažinti, kad Vytauto Landsbergio šypsena nuo vaikystės visiškai nepasikeitė, pastebėti, kad dailininko Antano Žmuidzinavičiaus visų šeimos švenčių palydovas būdavo gražuolis šuo.
Parodoje daug dėmesio skiriama vaikų auklėjimui tuo metu. Čia galima ne tik pamatyti, su kokiais žaislais žaidė tarpukario vaikai, kokiuose lopšiuose juos migdydavo mamos, bet ir sužinoti, kokios vertybės buvo diegiamos. Tėvai buvo skatinami praleisti kuo daugiau laiko su vaikais, jiems skiepijo patriotiškumą, meilę ir pagarbą savo artimiesiems. Ir, be abejo, geras manieras: pasisveikinti ir atsisveikinti ryte ir prieš išeinant į darbą, neskaityti valgant, dėvėti tvarkingus drabužius.
Čia eksponuojami ir papuošalų, drabužių, batelių ar rankinukų pavyzdžiai, teigiama, kad Kaunas buvo vadinamas „mažuoju Paryžiumi“, o jame gyvenusios ponios ir panelės savo elegancija neatsiliko nuo didžiųjų Europos miestų damų.
Čia galima net pamatyti, kad tarpukariu Lietuvoje jau buvo naudojamas duonos skrudintuvas ir elegantiški indai.
Paroda labai įkvepia. Visų pirma, ji primena žinomą tiesą, kad tauta, visuomenė prasideda nuo šeimos, ir lietuvybės bei pagarbos nereikia tikėtis iš aplinkinių, jei jos stokojame savo artimiausiųjų rate. Kitas dalykas, skaitydamas inteligentijos gyvenimo aprašymus, nejučia pagalvoji, kad tarpukario žmonės susidūrė su iš dalies panašiais iššūkiais kaip mes dabar: kurti Lietuvą iš naujo, stengtis kaip įmanoma greičiau pasivyti Vakarų valstybes. Skiriamės vienu: lietuvybės puoselėjimas šeimose jau nebėra pagrindinis prioritetas. Bet gal tai keičiasi?
Paroda veikia Istorinėje Lietuvos prezidentūroje Kaune, Vilniaus g. 33 ir veiks iki 2015 m. liepos mėn.
