Mama man kartą pasakė: „Važiuok! Pamatyk pasaulį, o kai grįši, papasakok apie jį mums.” Mano širdis suvirpėjo dėl jos meilės man ir pasiaukojimo mano troškimui keliauti. Mano svajonė yra keliauti po pasaulį: pajausti gamtos grožį ir didybę, susipažinti su naujais žmonėmis ir jų unikaliomis kultūromis, išmokti kuo daugiau kalbų ir, kas žino, galbūt netgi surasti tą „tobulą vietą mano gyvenimui“. Dėl šios svajonės nuolat kuriu planus kur nors išvykti ir darau viską kad šie planai būtų įgyvendinti, ši svajonė pastūmėjo mane Tarptautinio turizmo verslo studijų link, dėl šios svajonės ir dalyvauju konkurse „Sava Roma“.
Pasaulis man yra savas. Palikau dalelę savo širdies visur, kur buvau – nuo Gaudžio parko (Park Guell) Barselonoje, Taizé vienuolyno Prancūzijoje iki mažo Vokietijos miestelio – Ulm‘o, kuriame teko gyventi pusmetį ir tuo pačiu pakeliauti po pietinę Vokietijos dalį. Keliauju ir tam, kad atrasčiau save: gamta, architektūra, žmonės, istorija – visa tai mane įkvepia. Ieškau naujų potyrių, naujų idėjų – panašiai, kaip būnant kalnuose Ispanijoje užplūdusio laisvės jausmo, įkvėpimo kūrybai ir gyvenimui, noro dalintis savimi su pasauliu ir pasauliu su artimaisiais.
Roma, man nėra svetima – teko ten kartą lankytis. Na tiksliau pravažiuoti pro šalį. Spėjau tik koliziejų pamatyti. Buvau dar vaikas ir nelabai supratau kuo ten džiaugtis. Dabar į viską žvelgčiau daugiau žinančiomis (tuo pačiu ir daugiau pažinimo ieškančiomis) akimis. Roma turi daug daugiau turtų nei koliziejus. Romoje šviečia ir šildo ne tik saulė - Romoje švyti žmonės, šildo skani kava. Negaliu sulaukti, kada pati galėsiu išgerti puodelį kavos aplinkui skambant dainingai italų kalbai. Jau dabar įsivaizduoju, kaip po visos dienos susipažinimo su amžinuoju miestu, vakare skanauju itališką vyną ir mėgaujuosi italų gastronomijos stebuklais: pasta, ravioliais, desertais, jūros gėrybėmis – juk keliaučiau iki pat Kaprio salos! Mane labai vilioja tikra itališka pica – visada svajojau apsilankyti garsiojoje Pizzeria da Michele Neapolyje. Savo akimis pamatyti grožį ir grėsmę savyje talpinantį Vezuvijaus kraterį, įžymiuosius Pompėjos, Florencijos, Sienos ir Venecijos miestus būtų netgi daugiau nei mano itališkosios svajonės išsipildymas.
Italijoje gyvuoja viskas, kas mane labiausiai žavi ir domina: kava – ją ir jos paruošimo procesą pamilau dirbdama barista; itališka virtuvė, vynas – tuo itin domėtis pradėjau perskaičiusi Pauliaus Jurkevičiaus knygą „Staltiesės ritmu“, na o makaronai ir jūros gėrybės yra mano mėgstamiausi valgiai nuo pat vaikystės; antikinė istorija – įdomiausias ir maloniausias dalykas, kurį teko mokytis mokykloje; italų kalba – mano nuomone, viena gražiausių ir skambiausių kalbų pasaulyje; viduržemio jūros klimatas ir gamta – vilioja ir įkvepia mane savo grožiu ir unikalumu.
Štai ir aš – mažas žmogus su didelėmis svajonėmis, iš mažos šalies su viltimi aplankyti platųjį pasaulį. Kaip senovės romėnų filosofas Seneka rašė viename savo laiškų Lucilijui: „Nesu gimęs tik vienam kampeliui. Mano tėvynė – visas pasaulis.“
