Anglų rašytojas Samuelis Džonsonas teigė: „Žmogus, nebuvęs Italijoje, visada jaučia nepilnavertiškumą, nes nematė to, ką kiekvienas žmogus privalo pamatyti.“ Turbūt jausdama tą rašytojo minėtą nepilnavertiškumą ar norėdama išvysti tai, ko net sapne neregėjau, vieną, savo dar pakankamai trumpo gyvenimo savaitę praleidau šalyje, į kurią norėčiau sugrįžti vėl ir vėl, ir vėl, ir vėl...
KONKURSO TAISYKLĖS: KĄ IR KUR REIKIA ĮKRAUTI, KAD DALYVAUTUMĖTE
Juk sakoma, kad yra pasaulyje vietų, kur VISADOS norisi sugrįžti. Vietų, kur jautiesi savas. Būtent tokia vieta (po gimtosios Lietuvos) man tapo Roma - legendomis ir mitais apipintas amžinasis, romantiškasis miestas, į kurį veda visi pasaulio keliai.
Istorija alsuojančioje Italijos sostinėje lankiausi 2013 – ųjų metų lapkričio mėnesį. Nors, rodos, prabėgo jau nemažai laiko, tačiau vis dar gyvenu nuostabiais prisiminimais ir neišdildomais kelionės po SAVĄJĄ Romą įspūdžiais... Saulėtasis miestas mane apsvaigino ir nepaleidžia iki šiol!
Kasdien mintimis nusikeliu į 94 numeriu pažymėtą autobusą, vykstantį Romos lokusą – Venecijos aikštę, klaidžioju siauromis senamiesčio gatvelėmis ir netrukdoma apžiūrinėju antikinio miesto griuvėsius, gurkšnoju „Espresso ristretto“, klaidžioju po Piazza Navona aikštę, o į Trevi fontaną mėtau lietuviškas monetas.
Noriu sugrįžti... Trokštu ir vėl ragauti „gelato“ ledų, ketvirtadieniais mėgautis su tešla sumaišytomis bulvytėmis, o jaukioje kavinėje pas Manfredo skanauti traškią itališką picą. Noriu jausti tą šiltą ir švelnų Italijos vėją, tarsi vėl žaidžiantį mano plaukais ir kažką tyliai kuždantį į ausį, saulės spindulius, glostančius veidą...
Noriu darkart išvysti Koliziejų, alsuojantį nepaprasta gladiatoriška kovų dvasia, Panteoną, Forumą.
Noriu darkart išvysti Koliziejų, alsuojantį nepaprasta gladiatoriška kovų dvasia, Panteoną, Forumą, Vittioriano paminklą; savo batų kulniukais kaukšėti Ispanijos aikšte, o sėdint ant suolelio, rodos, irgi dvelkiančio amžinybe, istorija, senove, klausyti Luciano Pavarotti „O sole mio“, Toto Cotugno „L’Italiano“, stebėti temperamentingųjų italų gyvenimo būdo ypatumus, skaičiuoti gatve pralekiančius „Vespa“ ar „Lambretta“ mopedus ar lyg podiumu vaikštančias merginas, nesiskiriančias su „Louis Vuitton“ rankinėmis, raudonskruosčius, plačiai besišypsančius vaikus.
Trokštu ir vėl įsilieti į tą savą Romos šurmulį, gatvės triukšmą; dar kartą derėtis su saulės „nubučiuotais“ suvenyrų pardavėjais; tarsi muziką girdėti italų kalbą, nedrąsiai tarti „ciao“ ir kas kartą aiktelėti pamačius neregėtą vaizdą bei pavydėti dėl pakelėse, tarsi Lietuvoje antaniniai obuoliai, augančių mandarinų, sultingų laukinių braškių, alyvuogių.
Ar nuodėmė - norėti grįžti ten, kur kovo mėnesį gali mėgautis +18C šiluma, o vidutinė oro temperatūra birželį siekia net +36C laipsnius? Į šalį, kur šeima - svarbiausias gyvenimo dalykas, nuolatinė vienybės ir tradicijos versmė, miestą - kur lankėsi pats Leonardas da Vinčis... O popiežius... Ak, net ir jis, nenori iš ten išvykti... :)
Noriu keliauti, versti naują puslapį! Juk, anot garsaus filosofo Senekos, keliavimas suteikia protui naujos jėgos, o Šventasis Augustinas teigė, kad pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmąjį puslapį. Taigi, noriu grįžti į Romą, ir savo akimis išvysti dar nematytus šios vietos stebuklus, istorines miesto įžymybes, bažnyčias, paminklus, fontanus, kalvas ir kalveles, muziejus, ir vėlei turėti nuostabų laiką bei nepamirštamas vasaros atostogas...
NORĖČIAU SUGRĮŽTI TEN KUR...
...kur bėga Panaras, kur Tiberis teka
Ir Roma ten stūkso didinga, sava,
Įdegę vaikinai itališkai šneka,
O gatvėje skamba Bocelli daina...
...kur verda spaghetti, kur pušys žaliuoja
Ir mamos dabina Perlitų kasas,
Kur sode žavingas italas flirtuoja...
Ten džiaugsmą kiekvienas keleivis atras.
Kur Piero, Romano, Durante, Nicolo,
Italija ten, ten Piazza Narona!
Ar šviečia ten saulė, ar orai aptemę
Tu mano gražiausia svetinga šalis.
Itališku vynu aplaistyta žeme,
Čia tiek atminimų atranda širdis!
Ar laiminga ar varguose, visados tu miela,
Atminimais taip turtinga ir brangi kaip siela!
Čia geria „Espresso“, nešioja „Armani“,
Čia verda žarnokus ir kepa picas
Ir stovi didingasis meilės fontanas
Čia norisi šaukti La Dolce Vita!
Čia gatvėse rieda „Labretta“ mopedai
Ir popiežius taip netoli įsikūręs.
Čia šypsosi mielas italas Manfredo,
O kokio beprotiško skonio čia sūris!
Apsaugok, Aukščiausias, šią nuostabią vietą!
Prašau, apsaugoki, ponas...
Tausoki picas, makaronus ir miestą.
O mano didingoji ROMA!
Toma Kvecytė
Nuotraukos - autorės
