Mieloji Roma,
Kaip greitai bėga laikas. Artėja kovo 29-oji. diena, nuo kuros mes jau tris dešimtmečius kartu skaičiuojame metus.
Prisimenu tą saulėtą pavasario dieną, kai po savaitę trukusios pažinties, pažadėjau Tau amžiną meilę. Mano mylimoji, tai Tu įprasminai visus mano darbus, tai Tu man padovanojai didžiausią gyvenime dovaną - du sūnūs. Kartu su jais mes išvaikščiojome gimtojo miesto apylinkes, apvažiavome visą mūsų Lietuvėlę. Ir ti kartą vienu du trumpam išvykome į kaimyninę Latviją. Kaip ilgai Tu prisiminei tas dienas.
Užaugus vaikams, prisiminiau Tavo slaptą svajonę - kartu išlėkti ten kur šilta. Simboliška būtų pamatyti Tavo bendravardį. Kas daugiau tai galėtų būti, jei ne senoji Roma.
Mano mylimoji Roma, nors Tu man sava jau daugelį metų, bet per trumpą savaitę pažinti tikrąją Romą mums padės SAVA ROMA. Jos pagalba surasiu ir garsųjį Koliziejų, kur galėsiu prisiekti amžiną meilę Tau amžiname mieste Romoje. Myliu Tave.
Kartu mes įveiksime tūkstančius kilometrų ir vėl ilgai turėsime puikių prisiminimų ir pasakojimų mūsų šauniems sūnums.
Iki!
Tavo Vilius
