Kai mano bendraamžiai dalindavosi įdomiausiais įspūdžiais iš kelionių – mano kelionės buvo po save ir psichiatrijos įstaigas. Kai mano kursiokai skaičiuodavo dienas iki koliokviumų, aš skaičiavau dienas gerdama vaistus. Kai mano kursiokai konspektavo paskaitas ir krimto mokslinę literatūrą, aš rašydavau krūvas sąsiuvinių, kaip aš jaučiuosi siekdama suprasti, kas vyksta viduje ir krimsdavau knygas apie žmogaus psichologiją.
Kai mano bendraamžiai dalindavosi įdomiausiais įspūdžiais iš kelionių – mano kelionės buvo po save ir psichiatrijos įstaigas
Kai mano bendraamžiai siekė mokslo aukštumų, aš mokiausi „žengti žingsnius į priekį“ visuose savo gyvenimo sunkumuose, kelti sau mažus iššūkius ir džiaugtis jais. Mokiausi neužstrigti gėdoje ir kaltėje, kad esu „kitokia“. Mokiausi nepasiduoti ir ištverti visas depresijos ir valgymo sutrikimo pamokas.
Buvo labai sudėtinga pripažinti, kad esu silpna, kad sergu, nes aš visad buvau stipri, išsišiepusi ir viską įveikianti. Buvo sunku pripažinti sau, kad nevaldau emocijų ir kad apsiverkiu dėl menkniekio ir neprognozuojamai. Buvo be proto sunku atlaikyti tėvų nesupratingumą – kai vos gebi surast jėgų parvažiuot namo, o parvažiavęs iškarto apsipili ašarom, kad yra blogai. Išgirsti tik, kad esi išlepus, tau reikia susiimt ir nė lašo supratingumo.
Reikėjo daug drąsos vienai pačiai atsigulti į psichiatrinę ligoninę ir paneigti visus mitus bei baimes. Gydžiausi, kai net norėjosi nuo visko tiesiog pabėgt. Bet ėjau ir ėjau, o sėkmę sekė nesėkmės, tačiau pasakiau sau – žodis gydo. Tikėjau psichoterapija, nors ji ir skausminga. Vėliau įgavusi pusiausvyrą tarp emocinių bangų, ėmiau pripažinti sau, kad turiu valgymo sutrikimų. Visiškas nevalgymas seka persivalgymais ir pati viena su tuo nesusitvarkau. Kreipiausi į Valgymo sutrikimų centrą. Buvo beprotiškai sunku imtis normalaus mitybos plano, nes aš net nežinojau, kas yra normali porcija, kaip žmogus normaliai valgo, o alkis ir sotumas buvo visiškai sutrikę ir išsireguliavę.
Buvo beprotiškai sunku imtis normalaus mitybos plano, nes aš net nežinojau, kas yra normali porcija, kaip žmogus normaliai valgo
Visko reikėjo mokytis. Reikėjo kovoti su pykčiu, kuris kyla gydymo eigoje. Gydžiausi ir vis atkritinėjau. Graužiau save dėl to, bet pasirodo, tai labai normali gydymosi eiga. Po dviejų metų galiu pasakyti, kad įveikiau valgymo sutrikimą. Dar esant didelei stresiniai situacijai jis išlenda, bet tai niekai palyginus su tuo, koks košmaras buvo prieš 3-4 metus.
Vis dėlto liga man atvėrė naują požiūrį, drąsos būti savimi ir mokytis priimti save. O drąsa pasakyti, kad sergu, man padovanojo daug tikrų draugų, tikro rūpesčio ir palaikymo. Liga padovanojo galimybę išbandyti save ten, kur gal niekad nebūčiau išdrįsus. Padovanojo man savo pačios pažinimą, puikius gyvenimo mokytojus, naują save.
Pasikeitė mano asmenybė, tapau stipresnė. Pasikeitė mano visa savijauta pasveikus nuo valgymo sutrikimų ir sveikstant nuo depresijos: pradėjau skleisti džiaugsmo purslus. Didžiuojuosi savimi, kad išdrįsau kreiptis pagalbos ir įveikti sutrikimus. Dabar noriu labiau judėt ir atrast judesio džiaugsmą, noriu įveikti gyvenimo sunkumus ir judėti savo tikslų link. Dabar jaučiu, kad mano tikslai man darosi vis pasiekiamesni mano pastangų dėka.
Didžiuojuosi savimi, kad išdrįsau kreiptis pagalbos ir įveikti sutrikimus
Nors pati sirgau ir atkritinėjau, pasirodo, daug kas pasikeitė aplinkui, daug kam padėjau. Ne tik likimo draugams, sutiktiems ligoninėj, bet dabar kai pagalvoju, vienai padėjau kreiptis į ligoninę, kitam nueiti pas psichologą, trečiam neišsigąsti gydymo, ketvirtam imtis tvarkytis su valgymo sutrikimu, aplinkiniams daugiau reikšti savo jausmus. O dar kiek aplinkiniams įkvėpiau drąsos keistis ar priimti savo gyvenimo iššūkius. Kartais tuo stebiuosi, nes aš tik gydžiausi ir buvau atvira su tuo, kas darosi su manim. Tik tiek. O, pasirodo, keisdamasis keiti ir kitus.
Pasidalink savo istorija, kad įkvėptum kitus! Dalyvauk konkurse „Silpname kūne – stipri dvasia“ (sąlygos čia). Galbūt tu, tavo kaimynas, draugas, artimasis turi silpną kūną, tačiau savo vidine jėga ir stiprybe galėtų būti pavyzdys aplinkiniams?
Savo istorijas iki gruodžio 12 d. įkelkite čia arba siųskite el.paštu ikrauk@15min.lt. Jūsų pasakojimai bus skelbiami Ikrauk.lt ir 15min.lt
Įdomiausių 3 istorijų autorius apdovanosime prizais – 3 mėnesių neribotomis sporto ir sveikatingumo klubų tinklo „Impuls“ narystėmis bet kuriame mieste, kur yra „Impuls“!
