Didieji Lietuvos miestai pasižymi tokia gan naudinga savybe. Jie turi budinčias vaistines. Kaip bebūtų gaila, Klaipėda lieka išmtimi. Štai norint užsisakyti “burgerį” gali drąsiai privažiuoti prie langelio ir užsisakyti jį, tačiau kai greitas maistas sukels tau skrandžio skausmus langelio vaistui nusipirkti nerasi, nes jis neveikia jau kurį laiką.
Klausimas: nejaugi Klaipėda yra toks ypatingas miestas, kur skausmas tiek vietinius, tiek miesto svečius apima tik dienos metu? Nejaugi jodo prisodrintas oras padės žmogui ištverti iki ryto, kai jis pajaus artėjantį astmos priepolį ir neturės inhaliatoriaus?
Aišku, turime “superinę” sveikatos sistemą, tačiau abejoju, kad greitoji pagalba važiuos pas žmogų, kuris gamindamasis naktipiečius įsipjovė pirštą ir neturi kuo dezinfekuoti piršto. Toks iškvietimas kainuotų mokesčių mokėtojų pinigų. O jeigu tuos pinigus “įkišti” į budinčios vaistinės išlaikymą? Suprantama, jog per 3 naktis gal tik pora klientų užsuktų nusipirkti kažkokių medikamentų, bet bent jau jie iki ryto pasijustų geriau, kas gali sąlygoti daug mažesnes sveikatos sistemos išlaidas vien dėl to, kad jie sąmoningai laiku suteiks sau pagalbą. Kalbu apie tokius elementarius dalykus kaip peršalimas, juk nusipirkęs “Tera flu” dvyliktą valandą nakties, ir išgėręs jo, ryte esi į darbą daug produktyvesnis, negu pralaukęs visą naktį kol atsidarys vaistinė, nispirksi vaistų, ir po to “varvindamas snarglį” sėdėsi darbe.
Aišku, ši problema yra daug aktualesnė miesto svečiams, nei klaipėdiečiams. Kadangi įmonių vaistinėlėse negali būti jokių medikamentų, “Koks nors” viešbutis nėra įgalus padėti rytojaus konferencijai besiruošiančiai moteriškei atsikratyti galvos skausmo, ar duoti/parduoti migdomųjų, nes jai svetimoj lovoj mat nesimiega. Ką jau kalbėti apie mūsų turistų kontingentą, kurių dauguma yra senyvo amžiaus, ir kurie su savimi nesivežioja visos vaistinės. O svarbiausia – norint nupirkti kūdikiui sauskelnių, tenka bėgti į artimiausią “načnyką” ar degalinę ir tikėtis, jog jų ten bus.
Aš tikiu, kad apie tai galvoju ne vienas, ir manau, jog dauguma miestelėnų pasisakytų už budinčios vaistinės sugrąžinimą, reikia tik netylėti. Tad pabaigai norėčiau cituoti dar 2010 metais Janinos Asadauskienės ištartus žodžius vienam Lietuvos dienraščių: “Dėl budinčios vaistinės grąžinimo būtų svarstoma, jei būtų gauta gyventojų prašymų.” Bet galvokime ne tik apie savo, bet ir tų, kurie čia atvyksta sveikatą, ir atgaukime budinčią vaistinę.
