Tamsa – šviesa, žemė – saulė, gyvenimas ir mirtis – opozicijų dialogas sukuria pasaulio dinamiką. Šį kartą „Baltijos gintaro meno centras“, atskleisdamas netikėtą juodosios keramikos ir gintaro dermę, kviečia visai kitu žvilgsniu, naujai pamatyti tiek gintarą, tiek keramikos tradicijas. Ne pirmus metus Lietuvoje gyvenantis ir studijuojantis turkas Özkan Bal- keramikas, išdrįsęs savitai interpretuoti gintarą bei baltiškus simbolius. „My Baltic inspirations“ („Mano baltiškosios inspiracijos“) - jau antroji personalinė Özkan’o paroda Lietuvoje. Paroda sudaryta iš dviejų segmentų – juodosios keramikos ir gintaro papuošalų bei atskirų keramikos objektų.
Dažnai kuriame savo tautinį identitetą, Lietuvos simboliu pasirinkdami gintarą – vadindami jį „lietuviškuoju auksu“. Visgi, ką gintaras iš tiesų mums reiškia? Kokį mes jį esame įpratę matyti? Kiek daug apie jį žinome? Deja, gintaras vis dar lieka klišėmis ir stereotipais apipinta medžiaga - pernelyg dažnai į „saulės akmenį“ žvelgiame kaip į savaime suprantamą, nebeįdomią medžiagą. O kokius vaizdinius ir mintis gintaras gali įkvėpti kūrėjui, žvelgiančiam į jį su visiškai kitokia kultūrine patirtimi, nevaržomam visą gyvenimą aplinkoje tvyrančių asociacijų? Įvyksta tiek itin skirtingų kultūrų, tiek netikėtų medžiagų dialogas, priverčiantis kiek kitaip pamatyti gintarą kaip medžiagą. Eksperimentiniuose papuošaluose tarsi regime opozicijų kovą – sunki juodoji keramika ir šviesus lengvas baltiškasis gintaras sukuria archajišką skirtingų pradų dinamiką.
Antrojoje parodos dalyje – tiesioginis menininko bandymas per naują techniką perimti tradicijų patirtį. Pristatomi indai bei objektai sukurti ne tik juodosios, bet ir senovine raugo keramikos technika, kuri populiari batiškajame regione išliko iki renesanso. Degant tokią keramiką, dar karštas, ką tik iš krosnies ištrauktas dirbinys, panardinamas į specialų miltinį raugą, „uždarantį“ molį. Raugui degant ant įkaitusio molio pasklinda duonos kvapas, o dirbinys nusidažo įvairiomis dėmėmis bei ornamentais, pasak senolių „apsaugančiais nuo blogos akies“. Šiuo atveju keramikui – svarbu savitas kūrinių degimo procesas, tapęs tam tikru ritualu, padėjusiu jam pažinti mūsų kultūrą jam svarbiausioje srityje. Taigi, vengdamas tiesioginio ornamentų ar ženklų kopijavimo, Özkan’as gilinasi į proceso ir jo kuriamo atsitiktinio rezultato savitumą bei pateikia tradicinius keramikos objektus – indus bei urnas kaip kultūrinius simbolius.
Parodą bus galima aplankyti „Baltijos gintaro meno centre“ (Šv. Mykolo g. 12) nuo gruodžio 13-os iki sausio 3-ios dienos.
Parodos atidarymas – gruodžio 13 dieną, ketvirtadienį, 18.00 valandą.
