Paskutinį žiemos penktadienį dainininkas Mantas Jankavičius su grupe surengęs akustinį koncertą Klaipėdoje „Vakario“ koncertų salėje, pristatė programą, kuri ir linksmino, ir vertė susimąstyti.
Renginys madingai vėlavo, tačiau į sceną įžengęs Mantas Jankavičius su grupe iškart ėmėsi darbo. Klaipėdos publiką pasveikinęs daina „Gyvenam kartą…“, Mantas ištarė pirmuosius žodžius: „Man spurda širdis, kai važiuoju čia, nes trumpam galiu pamatyti jūrą ir jus. Dabar matau pilną salę žmonių. Jaučiuosi tiesiog laimingas“.
Nors koncertas buvo kiek neįprastas: žinomos dainos skambėjo kitaip, buvo atliekama nemažai nežinomų, lyriškų dainų, pats atlikėjas grojo gitara sėdėdamas ant kėdės; Mantas negalėjo visą koncertą paslėpti savo charizmos bei energingumo. Kartą ne tik pakilo nuo kėdės, tačiau ir nušoko nuo scenos, taip drąsindamas publiką, kuri buvo itin santūri. Muzika skambėjo nepaprastai jausmingai, nugara bėgiojo šiurpuliukai. Jautėsi atlikėjo nuoširdumas, užsidegimas ir meilė tam, ką daro. Dainininkas atliko sau svarbias, ypatingas dainas, vieną sakė išmokęs iš savo mamos. Be galo sužavėjo tai, kad dainininko balsas skambėjo taip pat, kaip įrašuose.
Prisipažinsiu, Manto gyvos muzikos koncerte buvau pirmą kartą ir tai man paliko labai neblogą įspūdį. Gaila, kad koncertas truko tik vieną valandą ir tikrai nespėjau pasimėgauti. Norėjosi truputį ilgiau, nes publika pabudo iš žiemos miego koncerto pabaigoje, ir pradėjo kurtis nuostabi atmosfera.
Nuotraukos: Domas Lukauskas
