Penktadienio vakarą Kauno valstybiniame lėlių teatre kauniečius nuotaikingai liūdino jaunieji aktoriai „trupė liūdi“, kuriai priklauso ir daugelio jau pamėgta muzikinė „grupė“ (kabutės čia būtinos, nes, kaip teigia patys atlikėjai, jie dar nemoka natų) „Liūdni slibinai“. Tik šį kartą muzikantai salę audrino ne savo dainomis, o pilna sveiko humoro, pasakiška vaidyba.
Muzikinė veiksmo drama su kanopomis „Baltoji stirna“, režisuota vieno iš „Liūdnų slibinų“ atlikėjų, Vaido Kublinsko, buvo įtraukta į festivalį „Teatrų pavasaris – Kaunas 2011“ ir Kaune šį sezoną ji buvo rodoma pirmą ir paskutinį sykį. Jaunieji liūdintojai už šį šiuolaikinį, ironišką, šmaikštų, Jameso Thurberio pasakos motyvais pagrįstą spektaklį gavo Auksinio scenos kryžiaus aukščiausio sceninio įvertinimo nominaciją.
„Baltoji stirna“ – tai liūdinčios trupės mėginimas tūlą lietuvį sugrąžinti prie jo senosios pareigos – liūdėti, priminti, jog gamta ir žmogus yra amžinos ir nepajudinamos vertybės ir kad tada, kai pasauliu pasitikėti jau nebegalime, privalome tikėti pasaka. Spektaklis žiūrovą nukelia į rūmus, kur tingiai ir monotoniškai gyvena senas, bet dar gana aštraus proto karalius Paralius su trim karalaičiais. Į tokią rutina persmelktą kasdienybę staiga įsiveržia moteris. Bet ne paprasta. Tai iš pavydo jos grožiui užkerėta princesė, kuri meilei ją apvylus tris kartus, virsta Baltąja stirna.
Todėl pagrindinė spektaklio problema ir yra išsiaiškinti, ar įmanoma rasti moterį, kuri meilei apvylus tris kartus, nevirstų gyvuliu ir kas galų gale atveda moterį į protą. Karalystėje pasirodžius užkerėtajai princesei, vesti užsimano visi trys karalaičiai, todėl jiems kiekvienam sugalvojama po žygdarbį. Kaip sako karalius Paralius: „nes nėra nieko geriau kaip vedybos, kas atves moterį į protą“. Taigi kad ir kokie sunkūs bebūtų žygdarbiai, juos įveikia visi broliai. Tačiau vyresnieji sugrįžę vesti jau nebenori, todėl princesės ranką gauna jauniausiasis ir kadangi šį kartą meilė neapvylė trečiąjį kartą, moteris nebeatvirsta į gyvulį. Galima sakyti, kad į probleminį klausimą (kas moterį atveda į protą?) buvo atsakyta vienu žodžiu – vedybos.
Nors spektaklio karkasas statomas remiantis pasakos motyvais ir kartais į pasaulį žvelgiama vaikiškomis akimis, jame daug jaunatviškų, artimų dabartiniam žmogui, komiškų, kupinų išradingumo ir net lengvo detektyvo elementų. Juk bandoma išsiaiškinti, kas ta paslaptingoji baltoji moteris, kuri nieko neprisimena. Tam pasitelkiamos minimalios priemonės, kurios be galo originaliai kuria įvairiaspalvį, muzikinį, dinamišką brandaus humoro spektaklį. Išradingieji aktoriai-dainininkai-šokėjai įtraukia į besikeičiančių vaizdų ir garsų stebuklinį pasaulį. Mėlynojo šerno iltys čia virsta raudonais aukštakulniais bateliais, septyngalvis slibinas – žaidimų automatu, o kad jį nugalėtum reikia pataikyti į jį bent vieną kamuoliuką iš trijų, o karalaičių arkliai – tiesiog kaukšintys kaip arklio kanopos batai.
Muzikinė veiksmo drama taip pat stebina žavinga keturiolikos aktorių komandos tarpusavio darna. Atrodo, jog išmetus bent vieną trupės narį, spektaklis sugriūtų, nebebūtų tokio už širdies griebiančio įspūdžio. Kaip teigia nelabai linksmas spektaklio režisierius Vaidas Kublinskas, stebėtina, kaip dešimt iš jų telpa už vienos mažutės širmos. Tai ir yra profesionalumas – neeilinis sugebėjimas sutarti ir vienas kitą papildyti scenoje.
Įpusėję gastrolių po Lietuvą turą Pavasario „linksmybės“, trupės nariai teigia: „Nuo pirmo kurso buvome ugdomi kaip trupė, bet naujų žmonių joje irgi gali atsirasti, svarbiausia, kad jie būtų atstumti ir niekam nereikalingi. Vienas liūdesy – ne karys. Mes kaip Darius ir Girėnas – mirsime kartu.“
Savo didingą tikslą – skleisti liūdesį tautiečiams taip suteikiant jų gyvenime daugiau prasmės – liūdnoji trupė dar kartą patvirtino šuoliuojančios stirnos motyvais. Viename iš spektaklio muzikinių intarpų aktoriai dainuoja: „moterį atvest į protą ir tada iškelti puotą!“. Todėl linksmintis trupė pradės tik tada, kai visos moterys bus tikrai atvestos į protą. O kol kas liūdėkime kartu su jais.
Visas nuotraukas iš spektaklio galite peržiūrėti čia.
Nuotraukų autorius: Lukas Liesis
