Liepos 9 - 10 dienomis netoli Šiaulių esančioje Naisių gyvenvietėje sielą gaivino „Naisių vasara" festivalis, kuriame žiūrovai galėjo išvysti ne tik populiariuosius muzikos atlikėjus ar praturtinti savo buitį turgelyje įsigytais daiktais, bet ir bendromis jėgomis prisiminti Lietuvos nacionalines vertybes, suvokti darnios šeimos svarbą, nukeliauti į viduramžius, o galiausiai su tūkstantine minia sudainuoti širdį vibruoti priverčiančią lietuvių liaudies dainą „Žemėj Lietuvos".
Šventė visai Lietuvai
Tai pirmasis tokio tipo festivalis visoje Lietuvoje, kurio koncepcija nukreipta į šeimos gerovę. Bealkoholį režimą visuose Naisiuose įvedęs „Naisių vasara" festivalio mecenatas Ramūnas Karbauskis šventai įsitikinęs, kad alkoholis ir šeima – nesuderinami dalykai. „Čia mes tikrai netoleruosime alkoholį vartojančių ir neleisime jiems gadinti šventės aplinkiniams. Be to, nuoširdžiai abejoju, ar vaikams miela matyti savo tėvus išgėrusius", – tikino nė lašo alkoholio, kaip pats sako, gyvenime negėręs iš Naisių kilęs R.Karbauskis.
Šių metų liepos 9-10 dienų ypatingai laukė visas Naisių kaimas, nes čia, savaime suprantama, suplaukė visos Lietuvos garsenybės, atvažiavo aplinkinių miestelių savanoriai ir dėl to miestelis tapo kaip niekad gyvas. Viena šios gyvenvietės pardavėja džiaugiasi Naisių vardo garsinimu Lietuvoje ir šiai šventei labai ruošiasi: „Ir parduotuvė sutvarkyta tam, kad alkoholio neparduotų, ir apsitvarkom labai gražiai prieš šventę – džiugiai į tai žiūrim", – teigė Audronė Krigerytė bei pridūrė, kad maloniai vertina Ramūno Karbauskio iniciatyvą išpopuliarinti Naisius.
Festivalio programa tokia įvairi, kad nepatikti negalėtų niekam – sportas, muzika, inscenizacijos, konkūro rungtys, užsiėmimai vaikams, dažasvydis, skanėstų prekyba, fotografijos parodos, gandralizdžio kūrimas, šokių pamokėlės, teatro spektakliai ir visa tai vienoje vietoje – Naisiuose.
Mažai žinome apie savo nacionalines vertybes
Tačiau nėra viskas taip džiugu. Kaip teigia renginio mecenatas Ramūnas Karbauskis, mes susiduriame su nemažomis problemomis Lietuvoje. Iš dalies taisyti situaciją ar bent jau atkreipti į tai dėmesį pasiryžęs R. Karbauskis Naisiuose sukvietė Lietuvos nacionalines vertybes globojančius žmones, kurie su tomis paslaptingomis vertybėmis supažindino visus norinčiuosius bei papasakojo apie savo veiklą. Kokios jos yra?
Žemaitukų veislės žirgai – numeris vienas. Tam, kad festivalio dalyviai susipažintų su šiais žemaūgiais keturkojais, buvo surengtos konkūrų rungtys, o joms teisėjavo Lietuvoje garsus treneris Edmundas Margevičius. „Žemaitukų veislė Lietuvoje bandoma atgaivinti jau šešerius metus. Žemaitukai – ponių klasės žirgeliai, kurių ūgis negali būti aukštesnis nei 1,40 m.", – su veisle supažindino praeityje garsųjį penkiakovininką Andrėjų Zadneprovskį mokęs treneris.
Jis taip pat papasakojo šių žirgų atsiradimo istoriją Lietuvoje: „Ši veislė ypatinga tuo, kad Lietuvoje atsirado dar prieš Vytauto laikus, kai totoriai mus puolė naudodami greitus mažus žirgelius. Sužeistus žirgus jie palikdavo. Čia jie susirado antrąją pusę ir taip per 50–metį Lietuvoje išplito gan plačiai. Vėliau mūsų protėviai šiuos žirgus naudojo Saulės mūšyje".
Edmundo Margevičiaus teigimu, šie žirgai – yra Nacionalinė Lietuvos vertybė, kurią pripažino visos Lietuvoje veikiančios asociacijos bei gyvūnų mylėtojų draugijos. Tačiau paklaustas, kodėl tiek mažai žinome apie šią veislę? E. Margevičius aiškino taip: „Paprasta – kadangi jų niekas nepopuliarina. Tačiau čia, pažiūrėkite, daugybė žmonių, kurie domisi, nori pajodinėti. Tikimės, kad ateityje jodinėjimas taps populiarus", – teigia optimistiškai nusiteikęs treneris. Ir juokaudamas pataria nesuklysti spėjant žirgų kilmę: „Pavadinimas kilęs nuo žodžio „žemas" ir čia nieko bendro neturi su Žemaitija. Tarptautinėje klasėje jie vadinami „poni". Aišku, visiems suprantama, kas tai yra". Dar vieną atvirai propoguota vertybė – gandras. Festivalio metu kiekvienas norintis galėjo prisidėti prie didžiausio Lietuvoje gandralizdžio kūrimo, kurio skersmuo apie 3, o aukštis apie 1,5 metrai. Šią veiklą kuravo Lietuvos orintologų draugija, o jos direktorius – Liutauras Raudonikis – mums priminė gandrų istoriją Lietuvoje: „Gandrų istorija Lietuvoje prasidėjo su žmogaus veikla ir iki šiol tiesiogiai persipynusi. Gandriai geriausiai žinomi iš sakmių, posakių bei legendų – sakoma, kad gandrai atneša vaikus, jog šie paukščiai žmogui ugnį nešė ir nuo kipšo gavo į sprandą, tad snapas raudonas ir nugara juoda. Beje, gandrai yra žemės ūkio indikatorius. Danijoje, Švedijoje jų beveik nėra dėl intensyvios, cheminizuotos žemės ūkio veiklos, o štai, Lietuvoje, jų yra ir tai parodo, kad šalies mastu mūsų ūkis gan ekologiškas", – pasakojo Liutauras Raudonikis. Veiklos, susijusios su gandrų populiarinimu, tikrai netrūko – dalyvius aktyviai traukė tokios akcijos, kaip „užmesk lanką ant gandro" arba šio paukščio kostiumu persirengę žmonės kvietė jaunuosius dalyvius kartu nusifotografuoti. Beje, gandras taip pat simbolizuoja šeimos gausą, tad būtent dėl to šis paukštis buvo pasirinktas festivalio „Naisių vasara" simboliu.
Viduramžiai – didinga praeitis
Festivalio metu nemažai dėmesio buvo sutelkta į istorinį Lietuvos paveldą. R. Karbauskio teigimu, lietuviai turi didžiuotis savo istorija, kurios galėtų pavydėti visos Baltijos bei Europos šalys. Tam, kad prisimintumėme, kas vyko prieš 750 metų, festivalyje vyko unikali, būtent prie Šiaulių vykusio, Saulės mūšio inscenizacija. Per šimtą vyrų ir moterų persirengė viduramžių kostiumais, pasipuošė šarvais, galvas saugojo įvairaus tipo šalmais bei rankose tvirtai laikė į priešus nukreiptą ginklą. Lietuviai ir žemaičiai prieš Kalavijuočių ordiną. Įspūdinga inscenizacija su ugnimi, patrankomis uždegė širdyse festivalio dalyviams patriotišką ugnį, apie kurią vėliau šnekėjo tiek scenos žvaigždės, tiek naisiškiai, tiek patys mūšio dalyviai.
Be mūšio inscenizacijos, festivalyje skambėjo viduramžiškos dainos, buvo demonstruojami įvairūs to meto ginklai bei užsėmimai. Penkis amžius atgal nusikėlusi Hansanovos roko grupė, grojanti gitaros prototipais, liutnėmis, nepraleido progos sudalyvauti viduramžių renginiuose, tad savo gitarų skambesiu tiesiog vertė judėti kiekvieną. „Nei mes amatininkai, nei mes kalviai, mes netgi ne paršiukų veisėjai. Mes – muzikantai, grojantys stilizuota renesanso muziką", – taip savo grupė pristatė Mr. Jumbo buvusio projekto „Muzikos akademija" dalyvis. Muzikantas džiaugėsi ir fesitvalio mecenato Ramūno Karbauskio tvirta pozicija šeimos klausimu bei iniciatyva sukurti šventę, skirtą stiprinti šeimos santykius. Be įspūdingos inscenizacijos vidurinių amžių fanatikai „Viduramžių pasiuntiniai" vidurnaktį pademonstravo įspūdingą, ritmišką, kvapą gniaužiantį ugnies šou.
Muzikantai skatino patriotizmą
Be visos šios įspūdingos nemuzikinės programos, festivalio dalyviai galėjo mėgautis Kitavos, Lemon Joy, Agnės Armoškaitės su grupė, Kosto Smorigino, Neringos Čereškevičienės, Olego Ditkovskio bei kitų balsais. Muzikantai aktyviai ir draugiškai bendravo su publika, o šie atsakė pritarimu bei ovacijomis. Vakaro vinimi tapo vidurnaktį ant scenos užlipusi Thundertale grupė, kuri atliko patriotiškais motyvais paremtas dainas ir taip jau nebeleido atsipalaiduoti besiklausančiųjų veidams, mat nuoširdžios šypsenos švietė stipriau nei geltonas priešpilnis tąnakt. „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos, ąžuolai žaliuos žemėj Lietuvos", – šias eilutes iš visų jėgų skandavo tiek muzikantai, tiek svečiai, tiek dalyviai.
Rodos, tą akimirką laikas buvo sustojęs, o širdys, nusidažiusios trispalve, plakė vienu ritmu. Netrukus dangų papuošė magiški fejerverkai, o „Naisių vasaros" festivalis parodė, kaip svarbu išsaugoti taip reikalingą meilės, patriotizmo, bendruomeniškumo, pagarbos jausmą. „Sakoma, kad mažieji miestai bei kaimeliai turi mokytis iš didžiųjų miestų. Aš manau, kad didieji miestai gali pasimokyti to, kas šiandien įvyko Naisiuose", – šventę apibendrino mecenatas Ramūnas Karbauskis.
Nuotraukos Vytauto Pilkausko
