Dar kartą apie pasaulio pabaigą. Režisierius Jonathanas Liebesmanas, sukūręs filmus „Kruvinosios skerdynės Teksase: pradžia“ ir „Sutemos“, šį kartą mums parodys dar vieną versiją apie žemės priešus – ateivius. Filmo istorija niekuo neišsiskirianti: ateiviai nusileidžia į žemę ir bando mus užkariauti. Tačiau, filmas parodytas šiek tiek užmirštu kampu, kai pagrindiniai aktoriai yra ne kokie paprasti žmonės, o patys geriausi amerikiečių jūrų pėstininkai. Iš pradžių jiems skirta ne itin sudėtinga užduotis – iš pavojaus zonos išgabenti civilius žmones, bet tik įžengus į jau užimtą ateivių rajoną, prasideda tikrų tikriausias mūšis.
Beveik visada vaidinęs rimtuose filmuose, tokiuose kaip „Dėkui, kad rūkot!“ ar „Triušio urvas“, Aaron’as Eckhart’as šįkart gauna kieto vyruko vaidmenį, jis yra jūrų pėstininkų būrio vadas, neseniai grįžęs iš Irako, kur žuvo dauguma jo komandos narių. Keista žiūrėti į šį aktorių, kaip į kareivį, tačiau jis savo vaidmenį atliko puikiai, parodė, kad net ir patys geriausi klysta, bet sugeba taisyti savo klaidas ir kai reikia – parodo drąsą keliaudamas į mūšio lauką vienas.
Ir kaip gi filmas be merginos, kuri „kietai sutvarko“ blogiukus. Šis vaidmuo patikėtas žavingajai Michelle Rodriguez, kuri kaip ir daugelyje juostų gauna į rankas ginklą ir tikrai žino, ką su juo daryti – daug keikdamasi šaudo į visus, kurie nėra iš šios planetos.
Visą laiką išlaikoma įtampa, kuri tik kelis kartus leidžia žiūrovui atsikvėpti. Įtemptos kovos scenos, visur girdimi sprogimai ir šūviai, atrodo, kad pats ten dalyvauji. Kameros darbas nuostabus, vietomis naudojama ne stacionari kamera, o drebanti, tai suteikia tikrumo jausmą. Geru kampu parodomi ne tik įspūdingi sprogimai, bet ir gražūs, tačiau jau sugriauti JAV miestai saulėlydžio fone. Kiek trikdo per didelis kameros sukinėjimasis ir vaizdu perjunginėjimas, nes tada jau nesupranti, kas vyksta ar net iš kur šaudo, bet tai dar labiau priverčia žiūrovą susikaupti ir stebėti viską dar atidžiau.
Meilės istorijos čia nėra, humoro irgi ne per daugiausiai, bandoma kurti dramatišką atmosferą ir kai kur tai pavyksta. Drama skatina būti patriotais, mylėti visą pasaulį, šeimą, artimuosius ir draugus, bando mokyti būti drąsiais ir nebijoti susidurti su iššūkiais.
Kiek juokinga, kai vėl visą pasaulį gelbsti amerikiečiai, tačiau nieko nepadarysi – jie įsivaizduoja esantys pasaulio bamba. Nors iš kitos pusės, juk jei filmą filmuotų anglai ar prancūzai, tada jie ir būtų pasaulio didvyriai.
Taip, filmas tikrai nusileidžia tokiam kino perlui kaip „Įsikūnijimas“, bet visa galva lenkia „Horizontą“, kuris, beje, yra labai panašus idėjos, kaip kolonizuojama žemė, prasme. Sudėjus visus filmus, tokius kaip „Juodojo vanago žūtis“, „Gelbstint eilinį Rajeną“ ir visas „Grobuonių“ bei „Svetimo“ dalis, išeina nebloga fantastinė, karinė drama „Pasaulinė invazija: mūšis dėl Los Andželo“. Nors antrą kartą vargu ar visiems norėtųsi žiūrėti.
Siužetas: 5/10 Veiksmas: 9/10 Efektai: 7/10 Bendras vertinimas: 7/10
