Šiemet „Iced Earth" gerbėjai Lietuvoje sulaukė dviejų žinių – geros ir blogos. Geroji žinia ta, kad gitaristo Jon Shaffer'io vedina grupė atvyko į Vilnių. Blogoji – į Vilnių neatvyko ilgametis jos vokalistas Matt Barlow'as, kuris nusprendė baigti muzikanto karjerą. Tačiau „Iced Earth" surado pamainą – kanadietį Stu Block'ą, su kuriuo įrašė naują albumą „Dystopia", kurį pristatyti išvyko į Europą.
Lapkričio 27 dieną gausiai reklamuotas „amžinas įšalas" nesukaustė Lietuvos, tačiau net ir labai nemalonūs rudeniški orai nesutrukdė atvykti vakare į „Forum Palace" rūmus, kur buvo žadamas karštas vakaras. Koncertas sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau anšlago, koks buvo per „U.D.O.", „Accept" ar „W.A.S.P." pasirodymus tose pačiuose „Forum Palace" patalpose nebuvo.
Anksčiau atėję sunkiosios muzikos gerbėjai klubo fojė pamatė skelbimą, kuriame buvo parašyta, jog „dėl techninių priežasčių grupė „White Wizzard" pasitraukė iš turo". Tačiau kadangi man teko atvykti paskutinėmis minutėmis, šią žinią teko praleisti ir skubėti klubo vidun užsiimti patogią poziciją. Čia labai jau vangiai rinkosi publika, o ir apšildantieji anglai „Fury UK", atrodo, niekur neskubėjo. Jau atėjus pasirodymo laikui į sceną, papuoštą grupės simbolika, labai lėtai atnešti vandens buteliukai, derinta bosinė gitara. Vėliau iš kolonėlės pasigirdo kurtinantis cypimas, prie aparatūros „sukvietęs" bene penketą vyrukų, kurie operatyviai išsprendė bėdas.
Pagaliau geso šviesos, į sceną pirmas įžengia „Fury UK" būgnininkas Martin McNee, kuris entuziastingai pasveikino Lietuvos publiką. Tuoj pat prisijungė gitaristas bei vokalistas Chris Appleton bei bosistas, Chris brolis - Luke Appleton. Reik pripažinti, kad iki pasirodymo teko girdėti tik vieną grupės dainą – „I See Red", kuri paliko neblogą įspūdį ir skatino viltis, kad per apšildymą neteks nuobodžiauti.
Taigi, Mančesterio trio pradėjo savo šou trijų dainų maratonu. Greitas tempas, tarp kūrinių – jokių pertraukų, beveik nebendraujama su publika. Po tokios pradžios pagaliau Chris pasisveikina su žiūrovais, pasidžiaugia, kad jiems garbė lydėti tokią grupę kaip „Iced Earth". Po truputį užkariaujamos publikos simpatijos. Vėliau nuskamba dar bene 5 dainos, vietomis nuspėjamos, o vietomis – turinčios ypač daug „draivo". Po to Chris atsinešė į sceną fotoaparatą, kuriuo įamžino visus aktyviausiai palaikusius fanus. Galiausiai muzikantai pakviečia visus į fojė, kur pažadėjo pabendrauti su visais gerbėjais, atėjusiais prie atributikos ir kompaktinių diskų pardavimo kampelio.
Vėlesnis pusvalandis skiriamas scenos paruošimui pagrindinėms vakaro žvaigždėms. Atidengiami būgnai, papuošti tiek kauke, matyta „Dystopia" vaizdo klipe, tiek ir moteriškais apatiniais drabužiais. Abejuose scenos kraštuose pastatomi stovai su naujausiojo disko viršelio tema, o virš būgnų dar ir grojant „Fury UK" buvo matomas milžiniškas „Iced Earth" logotipas.
Apie 20:20 salė paskendo tamsoje ir iš kolonėlių išgirdome maršą, kuriuo pradedamas kol kas paskutinysis grupės albumas „Dystopia". Pirmasis prieblandoje sušmėžuoja būgnininkas Brent Smedley, o netrukus prisijungia ir kiti kolektyvo nariai – gitaristai Jon Schaffer ir Troy Seele, bosistas Freddie Vidales ir naujasis vokalistas Stu Block. Pasirodymas pradedamas tituliniu naujo disko kūriniu. Kas labiausiai krinta į akis vos tik pradėjus groti „Iced Earth"? Ogi tai, kad publikos gretose nėra pirmosiomis minutėmis būdingų emocijų pliūpsnio. Dažniausiai pasigirdus pirmiesiems akordams iš salės kampų arčiau scenos pradeda veržtis gerbėjai, pirmose eilėse pakyla rankų jūra ar kol yra jėgų, kratomos galvos negailint nei savęs, nei kaimynų. O šįkart pagrindiniai vakaro svečiai priimami labai šaltai, nors grupė ir labai stengiasi. Tad nieko keisto, jog Jon Schaffer žvilgtelėjus į publiką, jo veide galima buvo įžvelgti nemalonią nuostabą.
Tačiau žmogus, kuris pirmasis pradėjo šildyti publikos širdis, buvo jaunasis Stu Block. Jei albumo įrašuose galima įžvelgti didelį jo balso panašumą į pirmtako, tai koncerte tiek išvaizda, tiek elgesio maniera jaunasis kanadietis stulbinamai priminė legendinį Matt Barlow. Pradėjus groti kur kas geriau žinomą seną kūrinį „Angel's Holocaust", frontmenas daug bendrauja su žiūrovais, kol galų gale arčiau scenos tampa vis karčiau, ir atsiranda pora būrelių, kurie šėlsta gal ir ne taip, kad garsiajame koncertiniame „Iced Earth" albume „Alive In Athens", tačiau visgi labai pradžiugina pačius muzikantus.
Po dar vieno senesnio kūrinio „Slave to the Dark" vėl nuskamba nauja daina - „V". O vėliau tiek pasirodymas, tiek ir palaikymas gerėja vos ne geometrine progresija – labai šauniai nuskamba „Stand Alone" bei „When the Night Falls", o „Damien" atlikimą galima prilyginti mini-spektakliui.
Jon Schaffer kone po kiekvienos dainos švysteldavo publikai savo mediatorių, o Stu Block nepamiršdavo padėkoti žiūrovams bei džiaugėsi aplankęs šią „gražią šalį". Vėliau skambėjo tiek nauji, tiek senesni kūriniai, intarpuose paįvairinami „Iced Earth" būdingomis kalbomis apie metalo karius, vienybę ir t.t.
Vienas iš įsimintinesnių to vakaro momentų buvo tas, kai bosistas Freddie Vidales paragina žiūrovus pakelti rankas į viršų atliekant baladę „Watching Over Me". Nors atrodė, kad šį jausmingą kūrinį tobulai atlikti gali tik Schaffer-Barlow tandemas, visgi tenka pripažinti, kad ir su Stu Block vokalu ši daina buvo bene geriausiai nuskambėjęs vakaro akcentas.
Vėliau atliekama daugiau nei 16 minučių trukmės epas „Dante's Inferno". Turbūt žinomesnis panašios trukmės kūrinys yra tik „Iron Maiden" daina „Rime Of The Ancient Mariner". Čia gausu ir lėtų intarpų, čia galėjo išsilieti ir energingesnės kuzikos gerbėjai, o gitaristai Troy Seele ir Jon Schaffer turėjo progos pademonstruoti savo sugebėjimus.
„Dabar skambės paskutinė mūsų daina", - praneša Stu Block. Rodos, tuo neįmanoma patikėti - pusantros valandos pralėkė labai greit. Tačiau ant grindų gulintis grojaraštis rodo, kad taip – bus šiandien atlikta keturiolikta daina. Kūrinys, kuris vadinasi taip, kaip ir grupė – „Iced Earth", paįvairinamas epizodu, kuomet vokalistas dingsta nuo scenos, o sugrįžta nešinas Lietuvos trispalve vėliava. Ilgokai pamojavus ja siaučiantiems gerbėjams, vėliava vėl perduodama aptarnaujančiam personalui. Po to grupė išdalina likusius mediatorius, būgnų lazdeles ir žemai lenkia galvą Vilniuas publikai. Bet kokias viltis apie dar bent vieną papildomą kūrinį užgesina įjungtos šviesos bei iš kolonėlių garsiai skambanti muzika.
Taip, tai yra viskas. Išeinačius iš salės žiūrovus dar kartą pasitinka „Fury UK" grupė, kuri išklauso ir komplimentus, ir fotografuojasi su naujaisiais gerbėjais. O pakeliui namo grotuve tenka vėl įjungti „Iced Earth" albumą ir pripažinti, kad mes amerikiečiams nė iš tolo neprilygome. Tačiau keletas tikrųjų grupės fanų neturėjo likti nusivylę – eilinį kartą vokalistų kaitą patyrusi grupė įrodė, jog ji yra teisingame kelyje.
Foto: rockstation.blog.hu Autorius: Povilas J. http://www.hardrokas.net
