Prasidėjęs pakankamai ramiai, kovo 11-osios vakarą Kauno Ryšių istorijos muziejuje surengtas grupės „Antis“ koncertas pamažu didino pagreitį, kol galiausiai nepaliko nei vieno abejingo: žmonės šoko, lingavo, mojavo rankomis ir dainavo visiems puikiai žinomas dainas.
Koncertas prasidėjo dar nesutemus. Užgesus šviesoms, lėtai, su pasimėgavimu į sceną įžengė šeši juodai apsirengę, rimtomis veido išraiškomis vyrai. Padainavęs dvi dainas grupės lyderis Algirdas Kaušpėdas pasisveikino su publika ir pasakė, kad specialiai Kovo 11-ajai „Antis“ paruošė programą „Laisvė 2011“.
Koncerto metu grupė dainavo tiek naujas, tiek senas dainas, kurios pasižymėjo ironija, kritiškumu ir įžvalga. Dainų tematika buvo labai įvairi. Apdainuota laisvė, Lietuva, moterys, girtuokliai, žinoma, neapsieita be tradicinės meilės temos.
Renginio pradžioje skambant naujesnėms dainoms, publika gana ramiai klausė koncerto. Įpusėjus koncertui ėmė šokti patys grupės nariai, o kai solistas vaikščiodamas tarp žiūrovų dainavo „lai la la lai“, visa salė pradėjo laisvai judėti: vieni lingavo į taktą, kiti mojavo, plojo, o gale stovintys žmonės taip pat atsipalaidavę šoko.
Koncerto kulminacija tapo visiems puikiai žinomos senosios grupės dainos. „Pokštas“, „Zombiai“ – tai dainos, sulig kuriomis publika vis labiau šėlo, ir kurių žodžius garsiai choru dainavo visa salė.
Pasibaigus koncertui vyravo labai stiprios emocijos. Vieni padarė išvadą „Ne, tokia muzika vis dėlto ne man“, kiti emocingai telefonu draugams pasakojo „Koks fainas koncertas, be reikalo nėjai“, treti išeidami švilpavo dainų melodijas.
Bet kuri muzikos grupė, matydama, kad jų kūryba sulaukia tiek daug emocijų, girdėdama, kaip jų dainas mintinai dainuoja šimtai klausytojų, turėtų jaustis pakylėta.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotraukos